Klaipeda's development
LTStraipsnyje atskleidžiama Klaipėdos raida. Nėra ištirta 1252 ir 1253 m. Klaipėdos medinės ir mūrinės pilies vieta. Taip pat nėra tiksliai aiškus XIII–XV a. miesto sienų bei XVI–XVIII a. priemiesčių perimetras. Pristatomi pagrindiniai XIII–XVIII a. Klaipėdos raidos etapai ir svarbiausi veiksniai, turėję įtakos jos raidai. Taip pat detalizuojami Kurpių gatvės, buvusios Šv. Jono bažnyčios ir Lietuvos bažnyčios vietos bei buvusio Danės upės uosto archeologinių tyrimų duomenys. XIII a. viduryje – XV a. prie Danės upės žiočių pilies įtakoje formavosi miestas. Savivaldos privilegijos leido pritraukti gyventojus, plėtojosi prekyba ir amatai. Tai suteikė postūmį tolesnei miesto raidai. Daugėjant gyventojų, XVI–XVII a. klostėsi miesto kvartalų ir sklypų sistema bei gatvių tinklas, kūrėsi priemiesčiai. Radikalūs topografiniai pokyčiai prisidėjo dėl pilies gynybinės sistemos modernizacijos, kai 1516–1519 m. aplink pilį buvo pastatyti bastionai ir miestelis perkeltas į kitą vietą, t. y., dabartinio senamiesčio teritoriją. Taigi XVII a.– XVIII a. II pusė – miestas įtvirtinamas bastionų sistema, susiformavo Odų gatvės (Ledergassen), Krūmamiesčio (Krammeist) priemiesčiai, toliau raizgėsi gatvių tinklas. XVI a. dižioji dalis Klaipėdos gyventojų buvo vietiniai, tačiau vėliau atsikėlė nemažai žmonių ir kitų Lietuvos ir Lenkijos vietų, taip pat gausėjo atvykėlių iš Vokietijos ir Nyderlandų žemių, Švedijos, Danijos ir kt. XVII ir XVIII a. Klaipėda patyrė dvi okupacijas: švedų (1629–1635) ir rusų (1756–1763). Dar vienas veiksnys, lėmęs miesto ir krašto raidą, buvo gaisrai. Dabartinio senamiesčio kultūrinių sluoksnių stratigrafija leidžia fiksuoti 1520, 1540, 1678 ir 1854 m. gaisrus.
