Manors and palaces

LTLietuvos dvarai yra labai svarbi istorinio ir kultūrinio šalies paveldo dalis, kuri apima socialinę ir ekonominę istoriją, architektūrą ir materialinę kultūrą. Tačiau Lietuvos dvarų apsauga imta labiau rūpintis tik paskutiniais keliais dešimtmečiais. Su tuo susijęs ir archeologinių tyrimų suintensyvėjimas. 1982–2014 m. buvo ištirtas 171 Lietuvos dvaras, tačiau tyrimų pobūdis ir intensyvumas skiriasi. Straipsnyje apibendrinami šių tyrimų duomenys. Galima išskirti tris Lietuvos dvarų archeologinių tyrimų, kurie buvo atliekami 1982–2014 m., tipus: vietovių apžvalga, įvertinimas ir kasinėjimai. Visi trys tyrimų tipai buvo taikomi tik dalyje dvarų kompleksų. Detaliausiai ištirtos Kurtuvėnų, Anykščių, Šiaulių (Didždvario) dvarvietės, Siesikų ir Sapiegų Vilniuje rūmai. Keliolikos geriau ištirtų Lietuvos dvarų kompleksų archeologiniai duomenys neprieštarauja rašytinių ir ikonografinių šaltinių duomenims. Skirtingų šaltinių duomenys papildo vieni kitus ir suteikia vertingos informacijos apie dvarų raidą, struktūrą ir kasdienį gyvenimą. Archeologinių Lietuvos dvarviečių ir rūmų tyrimų metu buvo rasta daug keramikos, langų stiklo, kasdienių darbo įrankių, monetų, žetonų, ginklų, gyvūnų kaulų ir įvairių kitų radinių. Jie leido nustatyti dvaruose kultivuotus amatus, augintus naminius gyvulius, suteikė informacijos apie dvarų ekonominius ryšius, gynybines sistemas. Nuolat augantis archeologinių radinių, saugomų muziejuose, skaičius leidžia lyginti Lietuvos dvarams praeityje būdingą gyvenimo būdą su netoliese esančių miestų materialine kultūra.