V-XV a. kalavijų raida Lietuvos archeologinės medžiagos archeometalurginių tyrimų kontekste

LTDisertacijos tikslas – ištirti Lietuvos archeologinėje medžiagoje aptinkamų kalavijų gamybos technologijų raidą. Kalavijų gamybai naudotos labai įvairios ir itin sudėtingos technologijos, todėl jų gamybinių ir archeometalurginių aspektų pažinimas yra svarbus praeities visuomenių socialiniams ir ekonominiams aspektams suvokti. Lietuvoje tokių tyrimų yra atlikta labai mažai, o užsienio kalavijų technologijų tyrėjai yra gerokai pažengę. Siekiant užpildyti spragą šioje srityje, buvo atliktas kalavijų gamybos raidos tyrimas, tapęs šios disertacijos pagrindu. Pagrindiniu tyrimo metodu buvo pasirinktas rentgenografinis tyrimas, kurio metu per metalinius objektus leidžiama rentgeno spinduliuotė, o gautoje rentgenogramoje analizuojami gamybos technologijų pėdsakai. Pagrindinis tyrimas papildomas makro ir mikro analize bei kitais neinvaziniais tyrimais – kompiuterine tomografija ir rentgeno fluorescencine spektrografija. Gauti duomenys yra lyginami su prieš keletą dešimtmečių atliktų kalavijų metalografinių tyrimų duomenimis, o gauti rezultatai leidžia suskirstyti Lietuvoje aptinkamų kalavijų geležčių gamybos būdus į keletą grupių bei palyginti su kituose regionuose žinomais gamybos būdais. Šis tyrimas parodė, kad Lietuvoje šių ginklų gamyba patyrė lokalią raidą (matyt, būdingą platesniam baltų genčių regionui), kuri pasižymėjo konservatyvumu: gamybos technologijos, kurios kituose regionuose yra išstumiamos naujesnių, Lietuvoje užsilieka žymiai ilgiau, o naujovės įsitvirtina daug sunkiau. Vienašmeniai kalavijai patyrė unikalią raidą – jų gamybos technologijos yra artimos peilių ar kovos peilių gamybos technologijoms, tačiau nuo pastarųjų skiriasi rankenos konstrukcija. Tokia gamyba būdinga tik baltų genčių regionui. Reikšminiai žodžiai: kalavijai, archeometalurgija, neinvaziniai tyrimai, geležies amžius.

ENThe aim of this dissertation is to analyse the development of manufacturing technologies of swords discovered in Lithuania. Swords were produced using various sophisticated technologies, making knowledge of their manufacture and archaeometallurgical aspects important for understanding the socio-economic aspects of past societies. Few studies of this kind have been conducted in Lithuania, whereas foreign researchers specializing in sword manufacturing technologies are more advanced. To address this gap, a study on the development of sword making was undertaken, forming the basis for this dissertation. The primary survey method was radiography, which involves passing X-rays through metal objects and analysing the resulting images for traces of manufacturing technology. This research was supplemented by macro and micro analysis, as well as other non-invasive methods such as computed tomography and X-ray fluorescence spectrometry. The data obtained was compared to metallographic surveys of sword blades conducted several decades ago. The results allow classification of the production methods of sword blades found in Lithuania into several groups and comparison with production methods known in other regions. The study indicates that the production of these weapons underwent local development (possibly, characteristic of the wider Baltic tribal region) and was relatively conservative: production technologies that have been replaced by more modern ones elsewhere remained longer in Lithuania, and innovations took more time to be adopted. Single-edged swords experienced a unique evolution. Their manufacturing technologies are similar to those of knives or battle knives but with different hilt constructions. Such production is unique to the region of Baltic tribes. Keywords: swords, archeometallurgy, non-invasive survey, iron age.