LTĮvadas. Internetas yra labai svarbus kasdieniame gyvenime, nes padeda mažinti atotrūkį tarp skirtingų kartų, palengvina bendravimą, prieigą prie informacijos ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, o moksliniai tyrimai rodo, kad jis siejamas su įvairiais palankiais padariniais, pavyzdžiui, geresne psichologine savijauta. Tačiau vyresnio amžiaus suaugusiųjų naudojimasis internetu Lietuvoje vis dar nesiekia Europos vidurkio. Todėl šiame tyrime buvo nagrinėjami įvairūs vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų naudojimąsi internetu prognozuojantys veiksniai. Metodai. Analizėje buvo naudojami Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 8 bangos ir 9 bangos COVID-19 antro tyrimo duomenys. Taikant tikimybinę atranką, tyrime buvo užtikrinta reprezentatyvi 65 metų ir vyresnių 626 Lietuvos respondentų imtis. Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, ar pastaruoju metu jie naudojo internetą bet kokiam tikslui. Asmenybės bruožai buvo vertinami naudojant 10 teiginių Didžiojo penketo klausimyną. Taip pat buvo matuojami keli sveikatos rodikliai, chronologinio ir subjektyvaus amžiaus skirtumas bei sociodemografinės charakteristikos. Rezultatai. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad amžius, gyvenamoji vieta, jausmas, kad esi jaunesnis, nei yra iš tikrųjų, ir sutarumo asmenybės bruožas prognozavo naudojimosi internetu tikimybę. Tyrimas suteikia vertingų įžvalgų apie vyresnio amžiaus Lietuvos suaugusiųjų naudojimosi internetu veiksnius, pabrėžiant, kad ne tik akivaizdūs demografiniai veiksniai, bet ir individualios savybės gali turėti didelę reikšmę naudojimuisi internetu. Pagrindiniai žodžiai: interneto naudojimas; asmenybės bruožai; vyresnio amžiaus žmonės; senėjimas.
ENIntroduction. The internet is essential to daily life by virtue of bridging age gaps and enhancing communication, information access, and social participation. Research has linked it to various positive outcomes, such as better psychological well-being. However, internet use among older adults in Lithuania is still below the European average. Therefore, this research examined various predictors of internet use among older Lithuanian adults. Methods. Data from Wave 8 and Wave 9 COVID-19 Survey 2 of the Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe (SHARE) were analyzed. By using probability sampling, the study ensured a representative sample of 626 Lithuanian respondents aged 65 and older. Self-reported internet use for any reason was used in the analysis as the outcome variable. Personality traits were measured using the 10-item Big Five Inventory. Several health indicators, chronological and subjective age discrepancy, and sociodemographic characteristics were also assessed. Results. Logistic regression analysis revealed that age, place of residence, feeling younger than one’s actual age, and agreeableness as a personality trait predicted the likelihood of internet use. The study offers valuable insights into the predictors of internet use among older Lithuanian adults, while emphasizing that not only obvious demographic factors but also individual characteristics may play a crucial role in internet use. Keywords: internet use; personality traits; older adults; ageing.