The Neolithic in South-East Lithuania
LTStraipsnyje apžvelgiamas Neolito laikotarpio Pietryčių Lietuvos archeologinis paveldas. Apibendrinus jau 25 metus vykstančius šio regiono gyvenviečių archeologinius tyrimus teigiama, kad čia vykę Neolito laikotarpio procesai nėra dar aiškūs. Neolitinėje Nemuno kultūroje išskiriama atskira Dubičių kultūra. Pastebėta, kad Dubičių kultūrai priskiriama ankstyvoji keramika nėra susijusi su šios kultūros keramikos vėlesne raida. Taigi Pietryčių Lietuvoje reikia išskirti atskirai ankstyvąją neolitinės Dubičių kultūros fenomeną. Plačiai neolitines gyvenvietes tyrinėję baltarusių ir lenkų archeologai išskiria dar ankstyvąją neolitinę Nemuno-Pripetės kultūrą, kuri yra identiška lietuviškajai Dubičių kultūrai. Vertinant Nemuno kultūros bendruomenių vaidmenį galima teigti, kad Pietryčių Lietuva buvo Baltarusijos teritorijoje dominavusio Viduriniojo ir Vėlyvojo Neolito kultūros periferija. Pietryčių Lietuvoje rasta 13 Nemuno kultūros gyvenviečių. Šios kultūros tik Viduriniojo Neolito „Lysaya Gora“ tipo keramika buvo rasta, o Vėlyvosios Nemuno kultūros „Dobry Bor“ tipo keramikos beveik nerasta. Pietryčių Lietuva patyrė ir Narvos kultūros įtaką. Rasta daugiau negu 14 gyvenviečių, kuriose aptikta Narvos kultūros keramikos pėdsakų. Neolito laikotarpiu Pietryčių Lietuva patyrė daug ekonominių ir kultūrinių įtakų, tačiau vis dar trūksta duomenų, norint atkurti visapusišką Neolito vaizdą šiame regione.
