The Art of walking in wartime Wilna

LTEsė apie pasivaikščiojimo meną tyrinėja laisvės išgyvenimus, gebėjimą klajoti ir grožėtis karo metais. Tyrimo centre – užkariautojų pusėje buvusio Didžiojo karo vokiečių kareivio santykis su užkariautu Lietuvos miestu Vilniumi. Nagrinėdamas vokiečių kelionių apybraižų rinkinį Wanderstunden in Wilna, autorius rekonstruoja klajotojo žvilgsnį ir aptaria miesto meninį patyrimą. Pagrindinis istorijos veikėjas yra Paulas Monty – klajojantis vokiečių menininkas, Vilnių perteikiantis tarytum ekspresionistiniame paveiksle, kuriame kareivio išgyvenimai braižo miesto žemėlapį, atveriantį vokiečių sielai svetimą peizažą. Tyrinėdamas vokiečių rašytojų Paulio Fechterio ir Montague’o Jacobso vadovą po Vilnių, straipsnio autorius pasitelkia Henry Davido Thoreau ir Walterio Benjamino įžvalgas apie klajojimą mieste ir bastūniškas patirtis. XIX amžius išlaisvino kūrybines miesto galias, naujovių patirtis tapo miesto modernumo ženklu. Nepaisant to, kad Vilnius buvo okupuotas miestas, aprašydamas jį, vokiečių karys mėgino įgyvendinti vaikštinėtojo dvasinius poreikius ir estetinius siekius. Kaip žmogaus veidas atskleidžia asmens gyvenimo paslaptis, taip ir miesto vaizdas gali išreikšti jo charakterio paslaptis. Miesto sielą gali atverti tos vietos, kuriose istorinės traumos ir sukrėtimai tampa matomi topografinės žymės pavidalu. Vadovo po Vilnių kūrėjas tapo savotišku miesto gyvenimo choreografu, perteikusiu ekspresionistinį miesto paveikslą.