Nekasdienė kasdienybės metafizika

LTRecenzijoje aptariama Arvydo Šliogerio knyga „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“. Pažymima, kad šioje knygoje kalbama apie kasdienes mirtingojo pastangas išsiveržti iš žmogiškosios kalbos gniaužtų, atsisakyti kalbinės pseudotranscendencijos, per visą kasdienės sąmonės ir net filosofijos istoriją laikytos tikrąja transcendencija ir tikrosios metafizikos objektu, vilionių. Konstatuojama, kad ši knyga – tai grįžimas į jusliškai patiriamų imanentinės transcendencijos fenomenų vietovę iš virtualiųjų ir niekingųjų kalbos ir ekrano teritorijų, kuriose, žmogus, anot autoriaus, užsibuvo pernelyg ilgai. Pažymima, kad A.Šliogeris savo veikale atskleidžia, kad autentiškai gyventi kasdienybėje nėra lengva, nes daugelis mūsų įpratę ne gyventi, o vartoti gyvenimą – ir dažniausiai ne šiaip vartoti, o vartoti kalbiškai. Recenzento teigimu, autorius yra tuo pat metu ir konservatyvesnis, ir dar radikalesnis nei kituose savo veikaluose: konservatyvus įsišaknijimas gimtojoje žemėje ir gimtojoje lietuviškojo galvojimo dirvoje neišvengiamai įgyja itin radikalią formą, kurios pasirinkimą lemia autoriaus įsitikinimas, kad šaknų turėjimas yra nesuderinamas su galimybe pasitraukti iš savojo įsišaknijimo vietos. Reziumuojama, kad šliogeriškoji kasdienybės metafizika nėra banalios kasdienybės ar net šiaip banalybės metafizika: mokydama naujai atrasti nežmogiškos kasdienybės pasaulį, įdėmia ir jautria akimi stebėti gamtos grožį, ši kasdienybės metafizika atsiskleidžia kaip nekasdienė.