Polen und der Deutsche Orden - Botenwesen und friedliche Verhandlungen

LTStraipsnyje nagrinėjami diplomatiniai kontaktai tarp Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Prūsijoje 1409–1411 metais. Nors viduramžiai buvo laikmetis, kai nuolatinių diplomatinių atstovybių institucija iš esmės buvo nežinoma, vis dėlto buvo rengiama daugybė misijų, kad būtų pasinaudota susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir pasiekti valstybių tikslai, tik tos misijos užtrukdavo ilgai. Su atstovybių nebuvimu susijusi ir to meto diplomatinė terminologija, kurios populiariausias žodis buvo „nuncijus“ - pasiuntinys, kuriam pavesta perduoti diplomatinę notą ir tam tikrą oficialią poziciją. Ši tipiška vėlyvųjų viduramžių riterių ir dvarų kultūra su pasiuntiniais ir misijomis buvo būdinga ir santykiams tarp Lenkijos ir Kryžiuočių ordino. Geriausiai tai rodo konkretūs pavyzdžiai iš 1401-1411 karo metų ir Tanenbergo (Žalgirio) mūšio. Pažymimos su diplomatine kalba susijusios problemos, atskiriant kalbą, vartotą rašytinėje komunikacijoje ir tiesiogiai vedant derybas. Atskleidžiama, kaip rašytinėje komunikacijoje lotynų kalba buvo pakeista vokiečių kalba. Nagrinėjamas tiesioginių derybų metu vartojamos kalbos klausimas, pabrėžiant, kad buvo naudojamasi vertėjo paslaugomis, o ne lotynų kalba. Daroma išvada, jog santykiai rytinėje Europos dalyje buvo viduramžių diplomatijos pasaulio integrali sudedamoji dalis su vieningomis taisyklėmis, o vienintelis pastebimas skirtumas yra mažesnis kai kurių dokumentų paplitimas Lenkijos diplomatijoje.Reikšminiai žodžiai: Diplomatija; Jogaila; Komunikacija; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); 14 amžius; 15 amžius; Pasiuntinybės; Prekyba; Tarptautiniai santykiai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vytautas; Communication; Diplomacy; Embassies; International relations; Jogaila; Lithuanian XIV-XV c. history; Trade; Vytautas.