Вобраз Кастуся Каліноўскага ў мастацкай літаратуры

LTStraipsnyje nagrinėjamas Konstantino Kalinausko įvaizdis baltarusių grožinėje literatūroje. Kaip žinome, 1863 m. sukilėlių vadas K. Kalinauskas (1838-1864) laikomas baltarusių nacionaliniu didvyriu. K. Kalinausku susidomėta XX a. 3-me dešimtmetyje, kai vyko baltarusių nacionalinis atgimimas. Pagal E. Mirovičiaus pjesę „Kastusis Kalinauskas“ 1923 m. Baltarusijos valstybiniame teatre pastatytas to paties pavadinimo spektaklis. Kūrinys įvertintas gerai, nors ir su priekaištu, kad XIX a. sukilėliai „kalbėjo dabartinių komjaunuolių kalba“. Panašūs priekaištai reikšti ir kitiems to laiko kūriniams: 1926 m. A. Volnas parašė apie jį poemą, 1924 m. A. Aleksandrovičius fantastiniame apsakyme „Jaunuomenė“ rašo, kaip darbininkai laiko mašina nusikelia į 1863 m. ir kartu su K. Kalinausku dalyvauja sukilime. K. Kalinauską taip pat mini A. Gurlo ir A. Dudara ir kiti poetai. 1930 m. eilėraštį apie K. Kalinauską sukūrė ir ukrainiečių poetas T. Masenka, pažiūrėjęs filmą „Kastusis Kalinauskas“ (1928). Pasibaigus baltarusizacijai K. Kalinauskas buvo primirštas, tik Vakarų Baltarusijoje apie jį dar rašyta. Poemas apie K. Kalinauską sukūrė M. Mašara ir M. Tankas. Antrojo pasaulinio karo metais K. Kalinauskas vėl prisimintas. Po karo jis jau nedraustas, autorė išvardija keliasdešimt literatų, rašiusių apie K. Kalinauską iki XXI a. pradžios. K. Kalinausko portretas plačiai anonsuojamas visuose baltarusiškuose literatūriniuose žanruose: poezijoje, prozoje, dramaturgijoje. Kai kurie šie kūriniai tapo šedevrais, tačiau kiekviena karta stengiasi 1863 m. sukilimo vadovą suvokti iš naujo.