LTStraipsnyje analizuojama akademiko Vladimiro Mikolajevičiaus Percevo (1877-1960 m.) požiūrio kaita į Konstantino Kalinausko vaidmenį Baltarusijos istorijoje. Percevas susidomėjo 1863-1864 m. sukilimo istorija dar Antrojo pasaulinio karo metu (1943 m.). 1944 m. straipsnyje Kalinauskas pristatomas kaip ryškiausia sukilimo asmenybe, kuri siekė aprūpinti valstiečius žeme ir atkurti nepriklausomą Lietuvos-Baltarusijos respubliką. Kitais metais pasirodžiusiame straipsnyje Parcevas apibūdina Kalinauską kaip Baltarusijos nacionalinį didvyrį ir vėl pabrėžė jo puoselėtas nepriklausomybės idėjas. Tuo metu Baltarusijos nepriklausomybės idėjos nesutapo su Sovietų Sąjungos komunistine ideologija, tačiau akademiko autoritetas leido gana sėkmingai išvengti cenzūros. Netrukus akademiko požiūris į Kalinauską pasikeitė. Tai fiksuojama Percevo komentaruose 1948 m. ruoštai „Baltarusijos TSR istorijai“, kur teigiamai vertinamas Kalinausko portreto išvalymas nuo įvairių buržuazinių iškraipymų. Svarbiausiu iškraipymu akademikas vadina sukilėliui priskiriamą Lietuvos-Baltarusijos respublikos nepriklausomybės nuo Rusijos siekį, kurį sukūrė „tautos priešas“ Ivanas Tryzna. 1954 m. „Baltarusijos TSR istorijai“ Parcevas parašė straipsnį apie Kalinauską, kurį pristato kaip valstiečių revoliucionierių ir kovotoją už jų išsivadavimą. Anot Parcevo, baltarusių buržuaziniai nacionalistai iškraipė Kalinausko kovą su carine valdžia ir klaidingai pristatė ją kaip kovą su rusų tauta.