Постаць Кастуся Каліноўскага ў друкаванай спадчыне беларускіх хрысціянскіх дэмакратаў
LTStraipsnyje analizuojamas Konstantino Kalinausko asmenybės pristatymas baltarusių krikščionių demokratų spaudoje. Pirmasis iš krikščionių demokratų klausimą „Kas gi buvo Konstantinas Kalinauskas?“ iškėlė kunigas Vladimiras Toločka 1919 m. Sukilimo vadas buvo pristatytas kaip žmogus, mylėjęs savo tautą ir kovojo už jos nepriklausomybę. Apie Kalinauską rašė daug autorių, tačiau tik 1933 m. pasirodė išsami A. Stankevičiaus parengta brošiūra. Tyrime remtasi Vilniaus archyvo medžiaga ir kritiškai pažvelgta istoriografiją šiuo klausimu. Stankevičius atkreipė dėmesį, kad yra nekorektiška Kalinauskui priskirti baltarusių tautinį idealizmą - jis tikrai nesvajojo apie nepriklausomą Baltarusiją, o puoselėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė atkūrimo viziją ir tam tikro federalizmo su Lenkija galimybę. Taip pat nelaikė Kalinausko leistą laikraštį „Valstiečių teisybė“ baltarusių tautinio nacionalizmo skleidimo instrumentu. Stankevičius vadino Kalinauską baltarusiu ir prieštaravo pozicijai, kad visi bajorai laikytini lenkais. Skirtingai nuo istorikų-socialistų, Stankevičius netraktavo Kalinausko kaip socialinių klasių kovotojo, nors pabrėžė jo palankumą valstiečiams, iškėlė jo moralines vertybes. Stankevičiui Kalinauskas buvo ne materialistas, o idėjinė ir dievobaiminga asmenybė, kuri savo gyvenimą paskyrė Bažnyčios ir Baltarusijos tarnystei. Mirus Kalinauskui, jo darbas tęsėsi ir įsikūnijo 1918 m. kovo 25 d. Baltarusijos nepriklausomybės akte.
