Фотаздымак як крыніца па гісторьгі паўстання 1863 г

LTStraipsnyje analizuojamas netradicinis 1863-1864 m. sukilimo pažinimo šaltinis - fotografijos. XIX a. 7 dešimtmečio pradžioje fotografija buvo plačiai paplitusi Baltarusijos ir Lietuvos žemių gubernijose. Tuo metu fotografai darbavosi visuose baltarusiškų gubernijų miestuose (Gardine, Minske, Vitebske, Mogiliove ir Vilniuje). Galima teigti, kad XIX a. 7 dešimtmetyje praktiškai kiekviena bajorų šeima turėjo savo šeimos fotografijų albumą. Sukilimo išvakarėse foto ateljė buvo vis labiau kontroliuojamos, o sukilimui prasidėjus, nuo 1863 m. liepos mėnesio buvo atliekamos kratos, tikintis rasti sukilėlių fotografijų, buvo uždėti papildomi mokesčiai ir kitaip apsunkinta veikla. Žinoma, kad kai kurie fotografai papildė sukilėlių gretas - ryškus Antonijaus Prušynskio pavyzdys. Straipsnyje aptariami pagrindiniai fotografijų, susijusių su 1863-1864 m. sukilimu, rinkiniai: 1) Lenkijos bibliotekoje Paryžiuje saugomas „Fotografijų albumas, 1861 m. lietuvių iš Minsko padovanotas A. Mickevičiui“. Jį sudaro 36 fotografijos, kuriose užfiksuoti 41 asmenys, iš jų - 17 sukilėlių (pastarieji identifikuoti ir trumpai pristatyti). 2) Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, „grafo M. M. Muravjovo muziejaus archyvo“ fonde, saugoma 600 fotografijų kolekcija, tarp kurių yra sukilimo vado Konstantino Kalinausko ir kitų sukilimo dalyvių fotografijos. Visa tai rodo, kad fotografijos gali suteikti naujos medžiagos tiriant 1863-1864 m. sukilimą.