Рэпрэсіўная дзейнасць уездных ваенных начальнікаў у 1863- 1864 гг.: на прыкладзе Гарадзенскай губ

LTStraipsnyje analizuojama Gardino gubernijos apskričių karinių viršininkų represinė veikla 1863-1864 m. 1861 m. kai kuriuose Gardino gubernijos apskrityse buvo paskirti kariniai viršininkai, kurių kompetencija apėmė vadovavimą jiems pavestiems kariniams daliniams ir karinę-policinę civilių gyventojų priežiūrą. Prasidėjus 1863 m. sukilimui šie pareigūnai turėjo beveik neribotą galią ir turėjo užkirsti kelią sukilėlių būrių formavimusi ir judėjimui, vykdyti patruliavimą, vykdyti sukilimo plitimo „prevenciją“. Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo valdymo metu apskričių kariniai viršininkai tapo pagrindiniais jo politikos ir represijų vykdytojais, buvo gerokai praplėsti jų įgaliojimai. Kariniai viršininkai faktiškai tapo svarbiausia apskričių institucija, turėjusia paskutinį žodį, kontroliavusi vietos pareigūnų paskyrimą, judėjimą. Jie taip pat teisė sukilimo dalyvius, vykdė mirties nuosprendžius (kardavo), uždėdavo ir surinkdavo iš dvarininkų kontribuciją, vykdė gyventojų iškeldinimą į Rusijos imperijos gilumą, atliko kratas, uždarinėjo bažnyčias ir vienuolynus, sudarė palakesnes sąlygas perėjimui iš katalikybės į stačiatikybę ir kita. Kariniams viršininkams talkino dislokuoti kariniai daliniai, žandarų komandos ir vietos valdžios organai. Būdinga dažna viršininkų kaita, kuri priklausė nuo karinių dalinių judėjimo – 1863-1864 m. Gardino gubernijos apskrityse kariniai viršininkai keitėsi bent po 4 kartus. Straipsnio priede pateikiamas Gardino gubernijos apskričių karinių viršininkų (32) sąrašas.