Отец и сын: семейная биохроника Калиновских

LTStraipsnyje analizuojami Simono Kalinausko ir jo sūnaus Konstantino, 1863-1864 m. sukilimo vado, biografijos aspektai. Sovietmečiu, ieškant proletariato revoliucijos herojų, savo vietą rado ir 1863-1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas. Sovietinėje istoriografijoje stebimas bajoro Kalinausko „suvalstietinimas“, kuomet nuo smulkaus, nepasiturinčio bajoro jis tapo bežemiu ir praktiškai prilygintas valstiečiui. Iš tiesų, Konstantino tėvas Simonas Kalinauskas įkūrė audimo manufaktūrą, kurioje dirbo apie 20 samdomų darbininkų ir turėjo nemažai žemės. Kitaip tariant Simonas Kalinauskas buvo gana turtingas kapitalistas ir gana lojalus Rusijos imperijos valdžiai. Simono Kalinausko ir sūnaus Konstantino biografija, tai ne paprasta tėvo ir sūnaus istorija, o dviejų visuomenės vystymosi kelių atspindys. Iš vienos pusės – „organinis“ darbas visuomenės naudai, kuriuo užsiėmė Simonas Kalinauskas kurdamas manufaktūrą, paremtą samdomu darbu pralenkiančiu to meto idėjas ir praktiką. Jis tam tikra prasme tęsė Antano Tyzenhauzo, Mato Butrimavičiaus ir kitų reformuotojų istorinę tradiciją. Iš kitos – pasipriešinimo kelias, kuriuo ėjo sūnus Konstantinas, tęsdamas Tado Kosciuškos ir 1830-1831 m. sukilėlių barbą. Sūnus-sukilėlis buvo nubaustas mirties bausme, o tėvo-reformatoriaus veikla sustojo po jo mirties. Protingos pusiausvyros tarp revoliucijos ir reformacijos Baltarusija neranda iki šiol ir neapsisprendusi stovi istorijos kryžkelėje.