Developments in harbour construction, infrastructure and topography on the eve of the Early Modern Age in the Baltic (1450–1600)

LTLaivai nėra „Skrajojantys olandai“ – juos pakrauti ir iškrauti bei aprūpinti reikia uostų. XV ir XVI a. Baltijos jūroje plaukiojo vis didesni laivai, ir tai lėmė didelius jūros uostų konstrukcijos ir topografijos pokyčius. Didžiųjų laivų, tokių kaip holkai, kapitonai turėjo būti daug atidesni plaukiodami arčiau krantų nei mažų laivų su mažesne grimzle, tokių kaip kogas, epochos kapitonai. Dėl besikeičiančių smėlio seklumų priešais uostus ypač pavojingos laivybai buvo pietinės Baltijos pakrantės. Siekiant saugumo uostų prieigose buvo įrengiami nauji papildomi navigaciniai ženklai. Dabar teisingą kelią jūreiviams rodo mobilūs ir stacionarūs bakenai, kai kurie iš jų šviečiantys, kai kurie su garsiniais signalais. Praeityje jūros keliai ženklinti bujomis. Tai buvo baltai ir juodai nudažytos paprastos dervuotos medinės statinės. Kaip navigaciniai ženklai buvo naudojami ir aukšti gotikinių katedrų bokštai. Be to, pakrantėse buvo statomi specialūs bokštai, kartais labai masyvūs, kurie tiko ir kaip gynybiniai statiniai. Stiprūs įtvirtinimai buvo Varnemiundėje, įplaukiant į Rostoko uostą, bet didžiausi stovėjo Vyslos žiotyse. Navigacinės sistemos su charakteringais pastatais ir specialiais aukštais statiniais būdavo pavaizduotos dvimačiuose brėžiniuose, vadinamuose „Vertonungen“. Juose buvo nupiešti šalia uostų buvę įvairūs bokštai, matomi iš jūros atitinkamais atstumais. Nepaisant įdiegtos navigacinių ženklų sistemos, saugiai pasiekti uosto įplauką buvo sudėtinga. Todėl kartais burinius laivus į uostus virve įtempdavo irkliniai vilkikai, vadinami „Espinge“, kartais būdavo įsitempiama ir inkarais. Laivus įtempti į uostą buvo galima ir iš molų. Upėse laivus prieš srovę dažnai traukdavo arkliais.Olandai paskleidė patirtį statyti medinius molus srovės greičiui padidinti ir išnaudoti natūralią srovės jėgą, kad išsivalytų upės farvateris (12 pav.). Esant seklioms pakrantėms olandų inžinieriai anksti įgijo farvaterių gilinimo patirties. Daugelis tų naujovių XVI a. pasiekė ir Baltijos jūros uostus. Kai kuriuose uostuose gilinant akvatorijas buvo naudojami specialūs plokščiadugniai laivai, vėliau ir inovatyvios žemkasės („dumblo malūnai“) (11 pav.). Baltijos pakrantėse, kaip alternatyva didžiausiems uostams, buvo statomi maži uosteliai, tokie kaip Šventoji (Heiligenaa) Lietuvoje. Hanzos miestuose buvo stengiamasi aptverti vidinius uostus, kurių mediniai pirsai, kaip užtvaros, saugodavo miestą ir karinių veiksmų metu. Didesnių uostų įplaukose stovėdavo įvairių konstrukcijų mediniai statiniai su vartais (15 pav.). Iš tų statinių prie uosto vartų specialūs žmonės (vok. Baumkieker) klausdavo, ar laivo iškrovimui reikės krano, ar pakaks paprastų skrysčių. Ir vieni, ir kiti įrenginiai būdavo išdėstyti išilgai krantinių, kaip buvo Štralsunde ir Bergene. Laivams iškrauti buvo naudojamos ir laivų statybų vietos. Svarstyklių stotys kartais būdavo visai šalia kranų, kaip Hamburge (17a pav.), kartais – toliau, kaip Rostoke (17b pav.). Dideli uostai darėsi vis labiau daugiakultūriai. Socialinėms reikmėms tenkinti uostuose būdavo specialūs virtuvių namai (virti uoste stovinčiuose laivuose buvo griežtai draudžiama), smuklės, prieglaudos.

ENShips are no Flying Dutchmen! They need a harbour. Therefore, the development of ship construction is pretty much connected with that of harbour construction, and beyond this, they influence the topography and infrastructure of a harbour. The transition between the Medieval period and the Early Modern Age is a period of great change in the development of larger ships, even in the Baltic. Furthermore, the internationalisation of Baltic trade took place. In Medieval times, ship construction followed conditions in the harbours. In the Early Modern Age, it was the other way round. Now, harbour construction, topography and infrastructure follow the development of ship construction. The paper focuses on the deep impact that larger multi-mast sailing ships had on the development of Baltic harbours.