Robbery or ritual activities? Searching for a reinterpretation and genesis of the "Robbed barrows" of Sudovian culture

LTVienas iš sūduvių kultūros Suvalkų grupės savitumų yra labai didelis skaičius pilkapių su suardytais griautiniais kapais (1–5 pav.). Tai buvo vertinama kaip įkapių išplėšimo, kuris vyko vėlyvaisiais antikiniais laikais, pasekmė. Bendri „išplėštų kapų“ bruožai, pastebėti Osowa I kapinyne bei kapinynuose Szwajcaria ir Żywa Woda kaimuose, buvo šie: 1. Pilkapių viršūnės įdubimas ir akmenų nebuvimas jų dangoje ant pilkapio paviršiaus, 2. „Plėšimo duobių“ žymės, 3. Keliasluoksnis akmenų klojinys (koncentracija) virš griautinio kapo, 4. Visiškas ar dalinis žmonių kaulų nebuvimas kape, ypač kaukolės ir visų ištiestų griaučių trūkumas, išskyrus kojų kaulus, 5. Ugnies žymės kapų duobėse ir ant akmenų klojinių. Minėti bruožai ir beveik visiškas žmonių kaulų nebuvimas pilkapių sluoksniuose, kurie susiklostė kaip „plėšimo“ pasekmė, įgalina daryti išvadą, kad tai būta medžiaginių pėdsakų ritualų, kurie susiję su pilkapio atvėrimu ir žmonių kaulų bei įkapių pernešimu į kitą vietą. Greičiausiai tokių veiksmų priežastis buvo tikrojo mirusiojo palaidojimo dėsnis. Mirties momentas laikytas dar ne gyvybinių funkcijų pabaiga, kuri siejama su visišku kūno sunykimu. Po jo buvo atliekama ritualinė ekshumacija ir antrinis palaidojimas. Pastebimi svarbūs skirtumai tarp sūduvių kultūros pilkapių, kurie datuojami vėlyvąja romėniškojo laikotarpio ir tautų kraustymosi laikotarpio faze ir vadinamųjų „šeimyninių“ pilkapių iš išvystyto tautų kraustymosi laikotarpio. Šie medžiaginiai pėdsakai atskleidžia žymius skirtumus mirusiųjų kulte.

ENOne peculiarity of the Suwalska Group of Sudovian culture is the very large number of barrows with destroyed inhumation graves. Since the 1950s, this fact has been interpreted as the result of the robbery of grave goods, which took place in late Antiquity. Common features in the "robbed graves" observed in cemeteries at Osowa site I, and the villages of Szwajcaria and Żywa Woda, were: 1) the concavity of the top of the barrow and the lack of stones in the stone lining on the barrow surface; 2) traces of the "robbery trench"; 3) the multilayer stone pavement (concentration) over the skeleton grave; 4) the complete or partial lack of human bones in the grave, especially the lack of a skull and bones of the post-cranial skeleton, with the exception of the legs; and 5) traces of fire in the grave pits and on the stone pavements. These features and the almost complete lack of human bones in the stratified layers of the barrows, formed as a result of "robbery", lead us to the conclusion that they were material traces of ritual practices connected with opening the barrows and relocating human bones and grave goods from inhumations. The basis of these activities was probably the principle of the proper burial of the dead. The real moment of death was not the end of the vital functions, but the complete decomposition of the body. After that, the re-deposition and secondary burial of bones took place.