Neformaliosios mados kilimo priežastys ir raida XX a. antroje pusėje Kaune
LTSovietinės valdžios nuostatą kontroliuoti visas visuomenės socialinio gyvenimo sferas, tarp jų ir aprangą, XX a. septintajame dešimtmetyje pakeitė politinis ir kultūrinis atšilimas. Buvo nuspręsta gerinti piliečių gyvenimo sąlygas. Optimistinės valdžios deklaracijos leido gyventojams tikėtis didesnių prekių vartojimo galimybių, prilygstančių Vakarų visuomenėms. Sovietinė valdžia nusprendė, jog sovietinė drabužių mada turi remtis gero skonio principu, o, siekiant ją padaryti dar patrauklesnę visuomenei, būtina įtraukti ir Vakarų mados elegancijos ir grožio elementų. Tačiau šios pastangos buvo nesėkmingos – visuomenė nebuvo patenkinta nei drabužių kokybe, nei kiekybe. Sklindančios Vakarų kultūrinės laisvės idėjos paskatino didesnį madingos aprangos poreikį visuomenėje: tokia apranga demonstravo gerą materialinę padėtį ir socialinį prestižą. Asmenys, pradėję propaguoti vakarietiškas idėjas ir gyvenimo būdą, ėmėsi vakarietiško gyvenimo būdo imitacijos, labiausiai išreiškiamos per išvaizdą. Džinsai ir kiti aukštą socialinę vertę turintys daiktai, pagaminti Vakaruose (ar bent jau jų kopijos), tapo asmens laisvės simboliu. Tokių daiktų trūkumas oficialiojoje rinkoje paskatino visuomenę naudotis šešėlinės rinkos teikiamomis galimybėmis: ši rinka galėjo parūpinti ir originalių vakarietiškų prekių, ir jų kopijų. XX a. antros pusės Kauno miesto pavyzdys patvirtina, jog madingi drabužiai asocijavosi tik su vakarietiškais drabužiais, o masinę jų paklausą tenkino šešėlinės ekonomikos gaminamos klastotės.
ENThe Soviet regime sought to control all spheres of social life including fashion. In the 1960s people were given more political and cultural freedom, living standards improved, the government optimistically declared that the production of daily consumer goods had increased and soon consumption levels will reach that in Western Europe. Soviet fashion had to demonstrate good taste thus it was decided to make Soviet fashion more attractive, elegant and beautiful by using some elements of international brands. Unfortunately, Sovietmade clothing lagged behind Western fashions, was of low quality and people favoured western models. Western clothing was seen as s symbol of well-being, social status, brand jeans – of freedom, Western lifestyle. Although there were no quality and trendy clothing in Soviet shops the black market was thriving. The situation in the second half of the 20th century when the black market in Kaunas was thriving was discussed in the paper.
