"Savos" Klaipėdos
LTLietuvoje publikuotuose informaciniuose leidiniuose ir spaudoje Klaipėda nuo 1945 m. buvo reprezentuojama vaizdais, turėjusiais kurti idealių permainų, ekonominio pakilimo ir socialinės gerovės įspūdį. Tačiau tuo pačiu metu egzistavo ir ne Lietuvoje spausdinamų miesto pristatymų. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo, be Lietuvoje publikuojamų Klaipėdos vaizdinių pristatymų, gyvavo ir išeivijoje leista periodika: „Keleivis“, „Lietuvos pajūris“, „Memeler Dampfboot“. Šioje periodikoje miestas buvo reprezentuojamas fotonuotraukomis ir tekstais, skaitytojams pristatydavusiais miesto praeitį iki Antrojo pasaulinio karo ir pokario Klaipėdą. Socialinės, ekonominės, kultūrinės ir politinės problemos, su kuriomis susidūrė žmonės, netekę savo namų, tapo išeivių iš Klaipėdos krašto ir visos buvusios Rytų Prūsijos teritorijos būrimosi į bendruomenes veiksniu, lėmusiu kasmetinių susitikimų organizavimą ir bendruomeniškumo palaikymą. Išeivijoje egzistavusiuose viešuosiuose miestovaizdžio pristatymuose vyravę panoraminiai vaizdai buvo papildomi tekstine informacija, o jų derinys pateikdavo surusinto miesto vaizdinį. Išeivijoje publikuotos viešosios vaizdinės Klaipėdos / Mėmelio detalės buvo orientuotos į tikslinę auditoriją. Taigi kyla klausimas, ar ši auditorija norėjo sužinoti tik tai, kaip kito jos „senieji namai“, ar, pasitelkusi vaizdinę miesto reprezentacijos panaudą, išsaugoti jų atminimą kolektyvinėje atmintyje ir taip palaikyti mentalinį ryšį su buvusia gyvenamąja vieta? Straipsnyje siekiama atskleisti, ar miesto vaizdiniuose pristatymuose egzistavo tik „prarastų namų“ refleksijos, ar vis dėlto būta ir kitokių intencijų, ne tik siekio publikuoti patirtų praradimų potyrį.
ENEmigrants who had lost their homes in Klaipėda region and the former East Prussia were facing social, economic, cultural and political problems. They created communities, organised annual gatherings, other events, fostered community spirit, published press. From 1945 an ideal life in Soviet Klaipėda, economic growth, social welfare, etc. were emphasised in the official publications and press published in Lithuania, meanwhile that in pre-war Memel – in the press published by emigrants, for example "Keleivis", "Lietuvos pajūris", "Memeler Dampfboot". The photos of Memel and texts contrasted with those of Klaipėda which was called a "Russified city". Emigrants were the target audience of such visual representation of Memel/Klaipėda. However, the question remains whether the goal was to show how their "old home" had changed or whether to keep collective memory alive, strengthen emotional attachment to the ancestral homeland. The author of the paper made an attempt to analyse the goal of such visual representation of the city, reflections on the "lost home", to reveal the trauma of the loss of the city.
