Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950-1990 m

LTVakarų radijo transliacijos buvo efektyvus Vakarų valstybių politikos įgyvendinimo instrumentas Šaltojo karo metais. JAV suvokė, jog pergalę galima pasiekti tik visuomenės sąmonėje, o ne kariniais veiksmais kovos lauke. Vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą liko netyrinėtos nei vakarietiškoje, nei lietuviškoje istoriografijoje, todėl šiame straipsnyje apžvelgiamos vakarų radijo transliacijos į sovietinę Lietuvą 1950-1990 m. Sovietinės Lietuvos visuomenėje vykusių procesų analizė atskleidė, jog Vakarų radijo transliacijos, parengtos individualiai kiekvienai sovietinio bloko valstybei gimtosiomis kalbomis, skatino pasyvią gyventojų rezistenciją, nepasitikėjimą sovietiniu režimu ir jo teisėtumo bei pasiekimų kvestionavimą. Pirmoji „Laisvės radijo“ laida lietuvių kalba transliuota 1975 m. sausį, o 1983 m. įsteigta „Laisvės radijo" Baltijos šalių tarnyba, kas liudijo atvirai JAV demonstruojamą Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politiką. Baltijos šalių radijo transliacijas sudarė tradicinis išeivių kasdienybės, kultūros naujienų, politinių aktualijų laidų rinkinys, nebuvo atvirų antisovietinių temų. Klausytojų auditorija buvo itin įvairi; ilgainiui iš jos išaugo Sąjūdis ir kiti judėjimai. Tyrimo metu atskleista, jog lyginant su kitais SSRS regionais, sovietinės Lietuvos gyventojai buvo imlesni ir jautresni informacijai iš Vakarų, todėl radijo laidų poveikis jiems buvo didesnis nei likusioje Sovietų Sąjungos dalyje. Sovietinės Lietuvos gyventojams JAV radijo transliacijos buvo svarbos, nes liudijo faktą, kad Vakarai nepripažįsta sovietinės aneksijos neteisėtumo.