Legal status of persons married at Church under the Canon Law and Lithuanian Civil Law

LTLietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.) pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją, ją reglamentuoja Civilinis kodeksas (įsigaliojęs 2001 m.). Tai atitinka tarptautinės teisės standartus. Po komunistinio režimo dešimtmečių valstybės ir Bažnyčios santykiai Lietuvoje pereina į naują pozityvų etapą. Straipsnyje analizuojami su religija, Bažnyčių statusu valstybėje susiję Konstitucijos straipsniai, išsamiai aptariamas „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas“ (1995 m.). Dabartinis bažnytinės santuokos juridinis statusas analizuojamas istoriniame kontekste – pristatomos pagrindinės sovietinės teisės normos, pabrėžiama „Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų“ (2000 m.) svarba naujajai Lietuvos šeimos teisei. Kadangi Lietuvoje gana įprasta įregistruoti santuoką ir Katalikų Bažnyčioje, ir civilinės metrikacijos įstaigoje, kyla kolizija tarp skirtingų bažnytinės ir civilinės santuokos juridinių pasekmių. Konstatuojama, kad dėl neaiškių ir net dviprasmiškų įstatymų asmenims kyla nemažai bažnytinės santuokos registravimo pripažinimo problemų. Neišspręstas bažnytinio teismo kompetencijos valstybėje klausimas, nėra bendro santuokų registro, atitinkamos religinės bendruomenės atstovui per 10 dienų nepateikus nustatytos formos pranešimo apie santuokos įregistravimą bažnyčioje, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Besitęsiančios diskusijos skatina tęsti civilinės teisės specialistų ir Bažnyčios atstovų dialogą.Reikšminiai žodžiai: Santuoka; Katalikų Bažnyčia; Marriage; Chatolic church; Cannon law.

ENCampaign organised by the government was more oriented to general approval of euro-integration idea, stressing national security and European identity, than to the delivery of arguments, and, in presence of deep understanding between the major parties, active participation of the most popular institutions (mass media and the church), and poor organisation of euro-sceptics, it looked more like promotional agitation with the link to propagation balancing on the margin on illegality, than a political competition. Peripeteias and results of the referendum – maximum support to the statement YES compared to other states of the “fourth wave” – delivers valuable information to “elitocentric”, “rational choice” and “ideological” assumptions.