Šizofrenija sergančiųjų kalba

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama asmenų, sergančių šizofrenija, kalbos negalia. Jau pirmuosiuose šizofrenijos ligos aprašymuose randama žinių apie sergančiųjų keistą, nesuprantamą kalbą, vien tik jiems suprantamų žodžių vartojimą. Minčių eigos nutrūkimas ir dėl to atsirandantis kalbos nenuoseklumas ir nerišlumas, naujadarai ir dabar yra vienas šizofrenijos diagnozavimo kriterijų, įtrauktas į tarptautinę ligų diagnozavimo sistemą TLK-10. Atliktas fenomenologinis tyrimas: analizuota patirtis, įgyta bendraujant su šizofrenija sergančiais žmonėmis, klausantis jų atsakymų į klausimus, skaitant jų laiškus, gilinantis į jų atliktas rašymo užduotis poezijos terapijos metu, skaitant jų literatūrinę kūrybą. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti kalbos negalios atsiradimo, atskirų kalbos komponentų ypatybių sąsajas su asmenybės pokyčiais. Analizuojant tyrimo medžiagą vadovautasi hermeneutine tekstų interpretacija, duomenys apibendrinti remiantis grindžiamąja teorija. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad asmenų, sergančių šizofrenija, gebėjimas teisingai suvokti žodžio prasmę yra sutrikęs. Neteisingas žodžio prasmės suvokimas blogina kalbos sintaksinę raišką ir kuriamą naratyvą, be to, jis yra siejamas su sergančiųjų neatsparumu stresinėms situacijoms ir žema saviverte, sudarantiems prielaidas silpninti pojūčius, kuriais reaguojama į išorinį pasaulį, nevalingai prisiminti senus pojūčius; dėl to neadekvačiai suvokiamas daugiaprasmis signalas – žodis, kinta jo prasmės suvokimas.Šizofrenija sergantys asmenys savo aplinką suvokia kaip nepalankią ir atšiaurią, jiems būdinga elementaraus, sensualaus išorinio pasaulio suvokimo stoka, todėl pasireiškia šios tendencijos: bėgama nuo realaus pasaulio, abstrakčiais žodžiais reiškiamos jausmų būsenos, vartojama naujadarų, pakinta žodžio prasmės suvokimas – pagrindinės prasmės suvokimą keičia periferinė, asmeninė prasmė.

ENLanguage disfunction of patients with schizophrenia was analysed in the paper. Already in the first descriptions of schizophrenia, it was noted that language of such patients is strange, incomprehensible, they use neologisms understandable only to them. Because of thought disorder their language is disorganised and incoherent. In accordamce with International Classification System of Diseases (ICD-10) the use of neologisms is a diagnostic criteria for schizophrenia. Phenomenological research was carried out: experiences gained through talks to patients, listening to their answers, reading their letters and texts created in poetry therapy sessions were analyzed. The aim of this research was to identify how language disorders occur, the relationship between language components and personality characteristics. The material was analysed using interpretive-hermeneutic methodology, collected data were summarized in accordance with the Grounded Theory Strategies. Summarised results allow the author to state that patients with schizophrenia are unable to correctly perceive words. That worsens their syntactic expression and narrative and has an adverse affect on their ability to cope with stressful situations and on their selfesteem. These two factors (stressful situations and low self-esteem) are a precondition for a negative reaction to the outside world, for asthenia, for a spontaneous reoccurance of previous reactions and, consequently, for an inadequate reception and perception of a multiltimeaningful signal (word), for its meaning distortion. Patients with schizophrenia perceive the environment as unfavorable and harsh, they lack elementary, sensory perception of the outside world therefore the following occurs: they create fantasies, try to escape reality, express their emotions with abstract rational words, perceive words differently, replace their main meaning with a peripheral, use neologisms.