Pamėgdžiojamoji ir atavistinė žiniasklaidos politikos kryptis: Lietuvos radijo ir televizijos atvejis

LTStraipsnyje, vadovaujantis Karolio Jakubowicziaus išskiriamomis penkiomis teorinėmis pokomunistinės žiniasklaidos politikos kryptimis, nagrinėjami probleminiai Lietuvos radijo ir televizijos (nuo 1987 m. iki 1996 m., kai buvo priimtas Visuomenės informavimo įstatymas bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas) pokyčiai žlugus sovietinei totalitarinei politinei sistemai. Subyrėjusi Sovietų Sąjunga atnešė didelių pokyčių visose visuomenės gyvenimo srityse. Jie patvirtino žiniasklaidos teorijoje įtvirtintą apibrėžtį, kad keičiantis politinei santvarkai neišvengiamai kinta ir iki tol egzistavusi žiniasklaidos sistema. Sovietmečiu valdžios įrankiu buvęs Lietuvos radijas ir televizija taip pat turėjo keistis. Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokią pokomunistinės žiniasklaidos politikos kryptį rinkosi Lietuvos radijas ir televizija žlugus sovietinei komunistinei sistemai. Straipsnyje naudoti interviu, autorės atlikti su Domijonu Šniuku, kuris 1989 metų vasario 13 d. tapo Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) Valstybinio televizijos ir radijo (RTV) komiteto prie LSSR Ministrų tarybos pirmininku, o nuo 1990 metų kovo iki 1990 metų birželio 19 d. ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas.Taip pat su Juozu Neverausku – nuo 1982 metų minėto RTV komiteto pirmininko pavaduotoju, nuo 1995 metų sausio 17 d. iki 1996 metų gruodžio 13 d. laikinai ėjusiu Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas, su Dalia Kutraite, kuri nuo 1997 metų sausio 21 d. iki 1997 m. vasario 18 d. laikinai ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas, su Algirdu Kaušpėdu – 1990 metų gegužę – 1993 metų sausį Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoju televizijai ir su Nerijum Maliukevičiumi – 1989 metų – 1992 metų Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoju radijui.

ENThe post-communist media theorist Karol Jakubowicz distinguished five post-communist media policy theoretical directions. In accordance with these theoretical directions the article analyzes problematic changes of Lithuanian Radio and Television (from 1987 to 1996 – when it was adopted in the first Public Information Act and the Lithuanian National Radio and Television Act) after the collapse of the Soviet totalitarian political system. The downfall of Soviet Union brought major changes in all areas of public life. The media was no exception, but the norm, which is confirmed by the media established theory: the changes of the political regime will inevitably change the prevailed media system. Lithuanian Radio and Television was a tool of the soviet government and the organization had to change a lot after the collapse of Soviet Union. The main aim of article is to analyze which one of the postcommunist media policy directions the Lithuanian Radio and Television chose to adopt after the collapse of the Soviet-communist system.