Veiklos vadyba intelektualinių judėjimų perspektyvoje: veiklos valdysenos link?

LTStraipsnyje analizuojama veiklos vadybos taikoma viešajam sektoriui koncepcinė raida intelektualinių prieigų kontekste. Straipsnio tikslas — išanalizuoti ir pristatyti veiklos vadybą valdysenos kontekste kaip naują veiklos vadybos „judėjimą“, išryškinant veiklos matavimo teikiamą vertę ir ribotumus valdysenos sąlygomis. Nors moksliniame diskurse vis dar argumentuojama, kad veiklos valdysena veikiau yra tik idealus veiklos valdymo tipas, tačiau kai kurie tyrinėtojai teikia įrodymus, jog valdysenos pagrindu veikiantys subjektai pasiekia realių rezultatų praktikoje, nepaisant to, kad tai ilgalaikės perspektyvos projektai (pavyzdžiui, cheminės taršos sumažinimas tam tikrame regione). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja jungtinės veiklos rezultatai „valdysenos“ sąlygomis, tai tie rezultatai gali ir privalo būti valdomi, idant bendra veikla būtų sėkmingiau įgyvendinta. Tačiau šioje vietoje iškyla pagrindiniai sunkumai: nusistatyti bendrus, visiems „tinklaveikoje“ dalyvaujantiems subjektams aiškiai suprantamus tikslus ir pasekmių (efekto) rodiklius, kuriuos taip pat nėra paprasta matuoti. Nepaisant šių apribojimų, veiklos valdysena turi pretenzijų tapti (o galbūt jau yra) naujuoju veiklos vadybos „judėjimu“. Tolesni moksliniai tyrimai galėtų būti plėtojami ir Lietuvoje, siekiant identifikuoti ne tik tinklines sąveikas ir jų rezultatus, bet ir ištirti, kaip nustatomi bendri tikslai bei kaip stebimi, matuojami rezultatai ir ar (ir kur) jie yra naudojami.

ENThe article analyses the conceptual development of management of activity applied to the public sector in the context of intellectual access. The aim of the article is to analyse and present the management of activity in the context of governance as a new "movement" of management of activity, highlighting the value of measurement of activity and limitations under governance conditions. While scientific discourse still argues that governance of activity is, in fact, only an ideal type of management of activity, however, some researchers provide evidence that governance-oriented entities achieve realistic results in practice, despite the fact that they are long-term projects (for example, the reduction of chemical pollution in the particular region). In other words, if the results of a joint activity exist in the "governance" environment, then those results can and must be managed in order to implement the joint activity more successfully. However, there are major challenges in this area: to set common goals and outcome (effect) indicators (also not easy to measure) that are clearly understood by all entities involved in the joint activity. Despite these limitations, the governance of activity pretends to become (or maybe already is) the new "movement" of the management of activity. Further research could also be developed in Lithuania, in order to identify not only network interactions and their results, but also to explore how common goals are set and how they are monitored, how the results are measured, and whether (and where) they are used.