Dokumentinis kinas ir etika: vaikas ekrane (Audrius Stonys "Viena")

LT„Filmas, atvedęs prie etinės problemos,“ - rašoma juostos „Viena“ (2001) pristatyme Audriaus Stonio tinklalapyje*. Režisierius jau buvo sukūręs devynis dokumentinius filmus, pirmąjį „Atverti duris ateinančiam“ - daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau tik dešimtasis, paties autoriaus žodžiais tariant, atvedė jį prie etinės problemos, įrašytos pirmu sakiniu anotacijoje. Yra pagrindo manyti, jog dėl to „kaltas“ vaikas ekrane - šešerių metų filmo herojė Sigita. Šio straipsnio dėmesio centre - etikos klausimai, filmuojant vaikus, ir galimi etinių problemų sprendimo būdai, pasitelkiant Stonio filmą „Viena“ kaip pavyzdį ir svarstymų pagrindą, pasirenkant dekonstrukcinę prieigą bei lyginamosios analizės metodą ir vertinant filmo recepciją Lietuvoje bei užsienyje.

EN"The film brought me up to an ethical issue," writes Audrius Stonys on his website introducing the documentary 'Alone' (2001). The director had already made nine documentaries (the first of which, 'Opening the Door for the One Who Is Coming’ being created over a decade ago), yet only the tenth one, according to its author, brought him up to an ethical issue, which is stated in the first sentence of its annotation. Presumably, this is because of the child appearing on screen, namely, the six-year-old character of the film Sigita. This article focuses on ethical issues related to capturing children on screen, and possible ways of solving the ethical problems. The documentary 'Alone' by Stonys serves as an example and a subject of consideration; the author employs the deconstructive approach and method of comparative analysis, evaluating the reception of this documentary both in Lithuania and abroad.