Anti-drug preventive activities in a situation of HIV outburst within a prison institution : (experience and conclusions from the HIV outburst in Alytus top security prison)

LTTirta 2002-2003 metų ŽIV epidemija Alytaus griežtojo režimo kolonijoje. Šią epidemiją sukėlė neveiksminga narkotinių medžiagų pristatymo ir vartojimo prevencijos sistema. Buvo ištirta asmenų, dalyvavusių sudarant ir įgyvendinant prevencijos priemones, požiūris į tas priemones, jų vertinimas, prevencinio mechanizmo veikimo įsivaizdavimas. Buvo nustatyta, kad prevencijos priemonių vykdytojų asmeninis įsitikinimas dėl atskirų priemonių veiksmingumo laipsnio ir jų veikimo mechanizmo labiausiai susietas ne su tikru, moksliniais metodais nustatytu faktu, bet su atskirais tiriamojo asmenybės ypatumais, įvairiais sveiko proto lygyje susiformavusiais įsitikinimais. Paaiškėjo, kad tai iš esmės iškreipia būdo, kuriuo priemonė turi padaryti prevencinį poveikį, supratimą. Tai, savo ruožtu, determinuoja iškreiptą jos įgyvendinimo būdą. Ypač didelį vaidmenį "išstumiant" teisingą prevencijos priemonės veikimo supratimą vaidina tyrimo metu išaiškinti latentiniai asmenybės faktoriai. Tai Faktorius I „Bendrasis entuziazmas/ skepticizmas“ ir Faktorius II „Polinkis/vengimas rizikuoti formuojant santykius su nuteistaisiais“). Tyrimo rezultatai verčia atkreipti ypatingą dėmesį į prevencijos priemonių vykdytojo asmenybę bei jo požiūrius į jo sudaromas ar įgyvendinamas prevencijos priemones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ŽIV (AIDS); Prevencija; Epidemijos; Inovacijos; Narkotikai; Drugs; HIV; Epidemic; Innovation; Prevention.

ENThe research examined the HIV epidemic in Alytus prison in 2002-2003. This epidemic was caused by the inefficient system of prevention of the supply and consumption of narcotic substances. The research surveyed persons who took part in the development and implementation of preventive measures and examined their attitude towards these measures, their evaluation and their idea of the functioning of a preventive mechanism. It was found that the personal beliefs of persons responsible for the implementation of preventive measures regarding the effectiveness of individual measures and their functioning was mostly related to distinctive personal characteristics and various commonsensically acquired beliefs, rather than scientifically established facts. It was found that this essentially distorts the understanding of the way a measure is supposed to perform its preventive function, which leads the distorted method of implementation. Latent personality factors identified during the study had a particularly significant role in affecting the correct understanding of the functioning of preventive measures (factor 1 “General enthusiasm/scepticism” and factor 2 “Risk-proneness/ risk-aversion in establishing relations with prisoners”). Study results highlighted the importance of the personality of persons implementing preventive measures, as well as their views towards the developed or implemented preventive measures.