Pirmasis Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje : transformacija ar imitacija?
LTVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (toliau – VU TSPMI) tyrėjų 2013 metų kovą–2015 metų rugsėjį įgyvendinto projekto „Lietuva Europos Sąjungoje: transformacija ar imitacija“ tikslas buvo išnagrinėti, įvertinti ir paaiškinti Lietuvos europeizaciją įstojus į Europos Sąjungą (toliau šiame skyriuje ir kituose – ES). Ši kolektyvinė monografija yra pagrindinis atlikto tyrimo rezultatas1. Tyrimo tikslas kilo natūraliai, norint įvertinti dešimties metų narystės ES laimėjimus ir pokyčius. Lietuvos atvejo studijos analizė tam labai naudinga, nes gali apimti platų formalių ir neformalių pokyčių, prie kurių prisidėjo ES, spektrą. Be to, per dešimt narystės ES metų Lietuvoje jau įvyko treji Seimo rinkimai ir dirbo penkios vyriausybės, todėl šie šalies vidaus politikos pokyčiai suteikia galimybę vertinti narystės ES įtaką ją lyginant su vidaus politikos veiksniais. Lietuvos europeizacijos tyrimo objektą galima išskleisti trimis klasikiniais lygmenimis: valstybės santvarkos, politikos ir atskirų viešosios politikos sričių (angl. polity, politics and policy). Pagrindiniai tyrimo uždaviniai buvo šie: 1) įvertinti pokyčius Lietuvoje; 2) nustatyti politinių, ekonominių ir institucinių pokyčių Lietuvoje, jai tapus ES nare, pobūdį; 3) paaiškinti vykstančius pokyčius ir jų pobūdį endogeniniais ir egzogeniniais veiksniais. [Iš Įvado]
ENThe aim of the project was to analyse the Europeanization of Lithuania across the classical Europeanization literature dimensions of polity, politics, and policy touching upon the main dimensions of development, and namely changes related to the quality of democracy, economy in general, public policy, and public administration or governance in a broad sense. To reach the aim, this research employed a new theoretical approach towards Europeanization studies, which avoids some deficiencies of common Europeanization theories. Therefore, in this research, the development theory produced by Douglass C. North, John Joseph Wallis, and Barry R. Weingast1 served as a theoretical framework. It allows to conceptualize not only the impact of the EU on Lithuania after the membership, but also to assess the general development trajectory of Lithuania. This theory of NWW aptly conceptualizes the main long-term impacts of the EU on Lithuania and other Central European countries, namely, equity against the law, competition, and public goods. In such a way it creates the starting point to assess Europeanization and also a broader picture of Lithuania’s development trajectory. [From the publication]
- 25-eri požiūrio į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tyrimų metai: 1991–2016 / Vladas Gaidys. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 4, p. 304-312.
- D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009-2019 m / Tomas Janeliūnas. Vilnius : Eugrimas, 2019. 335 p.
- "Grįžimo į Vakarus" tezė: „globalios Lietuvos“ ideologema ir jos poveikis šalies visuomenės mokslams / Vytautas Radžvilas. Logos (Vilnius). 2019, 101, p. 94-103.
- Kuri postdemokratija? / Vaidutis Laurėnas. Gerovė ir saugumas XXI amžiuje: postdemokratijos kontekstai / sudarytojai Saulius Šiliauskas, Kęstutis Šerpetis. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 13-80.
- Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapatybinės Europos Sąjungos vizijos: bendrumas, kuris nevienija? / Nerija Putinaitė. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: patirtys, tendencijos, refleksijos / sudarytojas Gediminas Vitkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 12-38.
- Lietuvos šeimos teisės raida XX-XXI amžiuje: Lietuvos šeima nepriklausomybės ir globalizacijos verpetuose / Henrikas Šadžius. Vilnius : Margi raštai, 2020. 468 p.
- The Thematic triangle of the politics of memory in new post-Soviet democracies / Irmina Matonytė, Morta Vidūnaitė. Filosofija. Sociologija. 2016, t. 27, Nr. 2, p. 116-124.
