Beyond the fundamentalism and tolerance narratives: Catholic representations of political-religious order and policy-making in the Holy Roman Empire and Poland-Lithuania (1620s-1640s)

LTStraipsnyje pristatoma Abiejų Tautų Respublikos ir Šv. Romos imperijos 1620-1640 m. lyginamoji analizė. Lyginama dviejų skirtingų valstybių politinė-religinė (konfesinė) santvarka. Priešingai nei Prancūzijoje, Abiejų Tautų Respublikoje ir Šv. Romos imperijoje buvo atmestos labiausiai „fundamentalios“ idėjos, kurios skatino griebtis prievartos kovojant su erezijomis. Visgi konfesinės problemos lyginamose valstybėse buvo suvokiamos ir sprendžiamos skirtingai. Skirtingai nuo Bavarijos ir Austrijos valdančiojo elito, Abiejų Tautų Respublikos politikai gerokai labiau baiminosi, kad Dievas nėra patenkintas jų tėvyne. Dar apie 1600 m. Jėzuitai skelbė, kad Abiejų Tautų Respublikos socialinė visuomenės struktūra negalėjo tenkinti Dievo, ypač dėl valstiečių ir miestiečių priespaudos, taip pat ir nežaboto erezijų išplitimo. Baimintasi, kad Visagalis Dievas gali sunaikinti valstybę, jei nieko nebus imtasi. ATR valdantysis elitas nenorėjo spręsti vidaus problemų, tačiau savo dėmesį nugręžė į užsienio politiką. Karaliaus Vladislovo IV Vazos politika rėmėsi kova prieš pagonis, kurios sėkme tikėtasi nusipelnyti Dievo palankumą ir atvirkščiai. Vladislovas IV buvo aktyvus ir vidaus konfesinėje politikoje - rėmė Katalikų Reformaciją, palaikė Bresto uniją. Visgi didieji Vladislovo IV projektai žlugo, o patirti kariniai pralaimėjimai buvo nukreipti prieš valdovo autoritetą. Tuo tarpu imperatorių pralaimėjimai Trisdešimtmiačiame kare neiššaukė tokio didelio nepasitenkinimo jų politine-religine valdžia.