Zeremoniell und politische Ordnung in den Beziehungen zwischen Polen-Litauen und dem Heiligen Römischen Reich am Ende des 17. Jahrhunderts im Spiegel des Vermählungszeremoniells

LTStraipsnyje lyginamos vestuvių ceremonijos Lietuvos Lenkijos valstybėje ir Šventojoje Romos imperijoje. Savo siekį paaiškinti valstybių socialinės ir politinės tvarkos klausimus remiantis vestuvių ceremonijomis, autorius aiškina tuo, kad santuoka buvo socialinė prievarta, pavaldi valstybės interesams. Pažymima, kad neretai tie, kurie valdė žemes ir pavaldinius, tuoktis turėdavo ne pagal savo širdies balsą, o pagal valstybės interesus. Pažymima, kad monarchiniai interesai dominavo, todėl karališkųjų vestuvių politinis fonas suteikia galimybę pažvelgti į valdžios struktūrų santykius ir jose atsispindinčią visuomenės struktūrą bei tvarką. Straipsnio analizės objektu pasirinktos dvi santuokos, kurios laikomos politine procedūra. Aptariamos politiniais sumetimais sudarytos Austrijos herzogienės Eleonoros Marijos Žozefos ir Lenkijos karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio santuoka ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio dukters Teresės Kunegundos Sobieskytės santuoka su Bavarijos kurfiurstu Maksimilianu II. Konstatuojama, kad vestuvių ceremonijos aktai pasirodė kaip reikšmingi simboliniai ženklai, turėję atlikti norimos politinės sistemos kūrimo funkciją. Pažymima, kad vestuvių ceremonijos metu viršenybę gavo politinė sistema, o ne semantinio turinio pateikimas ir simbolizavimas. Konstatuojama, kad konkreti ceremoninių veiksmų funkcija leidžia atsakyti į klausimą apie socialinės tvarkos kilmę ir struktūrą Lenkijos ir Lietuvos monarchijoje bei jos išorės santykiuose. Veikiantys asmenys savo vestuvių ceremonijoje, vadovaudamiesi egzistuojančios politinės sistemos vertybėmis, iš esmės pateisindavo valstybės lūkesčius.