Die Kanzleien der Herrscher - reine Instrumente der Macht?

LTStraipsnis skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų kanceliarijų veiklai, funkcijoms ir realiai galiai aptarti. Pažymima, kad didžiųjų reformų, vykusių XV- XVI amžiais Lenkijoje ir Lietuvoje, kontekste valdovų kanceliarijos atrodo kaip tų pokyčių centrai, ypač turint galvoje administracinio aparato profesionalizacijos pradžią. Apžvelgiant tyrimus šia tema, atskleidžiama, kad padėtis Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje skiriasi nuo Lenkijos ir Lietuvos situacijos: pirmojoje šalių grupėje jau XIX amžiuje būta kanceliarijos tyrinėjimų, todėl šiandien tiesiog naujai interpretuojami senieji šaltiniai. Pažymima, kad didžiosios kanceliarijos reformos baigėsi XVI amžiaus antrojoje pusėje. Sykiu pasikeitė ir kanceliarijos funkcijos: nors kanceliarijos vis dar buvo karališkosios valdžios vykdymo priemonė, tačiau tuo pat metu ėmė atlikinėti ir privačių reikalų notarinio reguliavimo funkciją, kuri ypač išryškėjo XVII – XVIII amžiais. Pažymima, kad šių funkcijų tyrimą apsunkina sunki prieiga prie kanceliarijų archyvų, nors registrų knygas gauti nėra sunku. Konstatuojama, kad dėl to daugelis tyrimo projektų galėjo būti vykdomi tik po aštuntajame dešimtmetyje įvykusios bylų inventorizacijos. Konstatuojama, kad ligšioliniai tyrimai leidžia teigti, kad kanceliarijos yra valdžios galios instrumentai, todėl svarbu tyrinėti jų vidaus santykius, tarpusavio įtampas. Reziumuojama, kad iki šiol diplomatinės ir administracinės istorijos tyrinėjimuose trūksta tarpvalstybinių, europinių apžvalgų, kurios leistų palyginti egzistavusius modelius ir jų sąveiką.