Ruling by law and by consent: monarchy and noble estate in the Grand Duchy of Lithuania

LTStraipsnyje aptariami Lietuvos valstybės ištakų, teisės kodifikacijos, krašto gynybos, laisvės principų sklaidos, įtakojusios valstybės institucijų vystymąsi ir bajorų demokratijos kilimą, klausimai. Komentuojama, kaip šie principai yra reflektuojami šiuolaikinės Lietuvos visuomenės istorinėje atmintyje ir atsispindi Lietuvos valstybės Konstitucijos rėmuose. Aptariamas Lietuvos valstybės susiformavimas, valdančiosios dinastijos samprata ir turinys, konkrečių personalijų įtaka valstybės politinei krypčiai. Atskleidžiamos Krėvos unijos pasekmės ir pristatoma Jogailaičių dinastijos atstovų politika. Aptariamos valdovų teiktos privilegijos bajorų luomui, atskleidžiamas vidaus politinės organizacijos klostymasis, iškeliamas Ponų Tarybos vaidmuo. Svarstomas Liublino unijos klausimas, bajorų demokratijos fenomenas ir bajoriškasis parlamentarizmas. Liublino unijos įtvirtinta tvarka su nedidelėmis modifikacijomis tęsėsi iki pat XVIII a. pabaigos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) reformų. LDK nesukūrė iš esmės skirtingų sprendimų ir praktikos bendruose ATR parlamentarizmo rėmuose. LDK bajorija veikė kaip neatsiejama bajoriškos demokratijos politinės sistemos dalis ir kartu su Lenkijos bajorais sprendė klausimus dėl savo teisių ir laisvių išlaikymo. ATR žlugimo kontekste svarstomas 1791 m. Gegužės 3 dienos konstitucijos faktas ir užsimenama apie modernios lietuvių tautos susiformavimą. Asmeninių laisvių ir politinių teisių augimas LDK nebuvo staigus, kaip valdovo ir elito konflikto pasekmė. Tai buvo laipsniškas, ilgas institucinių ir teisinių pokyčių procesas. Straipsnio pabaigoje priedas – į anglų kalbą išverstų LDK valdovų luominių privilegijų, žemės privilegijų, Pirmojo Lietuvos Statuto fragmentų ir 1992 m. LR Konstitucijos preambulės publikacija.