Russia and the Polish problem under Tsar Alexander I (1801-1825)

LTXIX a. Rusijos imperija turėjo spręsti Lenkijos problemą. Po Lenkijos ir Lietuvos padalijimų Rusijai atiteko Vienos kongrese sukurta autonominė Lenkijos karalystė. Caro valdžios požiūriu, Lenkijos problemą iš esmės sudarė du tarpusavyje susiję aspektai. Pirmas, kuris straipsnyje vadinamas vidiniu, siejosi su vakarinių gubernijų, kurias Rusija įgijo XVIII a. po Lenkijos padalinimų, kontrole. Šios žemės, apimančios dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijas ir didžiąją dalį Ukrainos į vakarus nuo Dniepro, skyrėsi nuo senųjų Maskolių žemių savo politinėmis tradicijomis, socialine tvarka, įvairialype religine ir etnine sudėtimi. Be to, daugelis vakariečių bajorų, nepaisant skirtingos etninės kilmės ir socialinės bei ekonominės padėties, laikė save istorinės Lenkijos politinės tautos įpėdiniais. Antrasis aspektas, kurį autorius vadina išoriniu, buvo susijęs su tarptautinėmis peripetijos, su kuriomis susidūrė Rusija. Buvusios Lenkijos teritorijos sudarė sausumos tiltą į Europos centrą, todėl turėjo didžiulę geopolitinę reikšmę. Apibendrinime teigiama, kad suprojektuota Rusijos caro Aleksandro skulptūra niekada nebuvo pastatyta Lenkijos sostinėje. Kunigaikščio Józefo Poniatowskio skulptūra, įkūnijanti nacionalinį karinį aljansą su Napoleono Prancūzija, dabar stovi priešais Varšuvos prezidento rūmus. Tačiau kongresinės Lenkijos karalystės era ir kultūrinė autonomija vakarinėse gubernijose turėjo ir keletą teigiamų aspektų lenkų kultūrai. Todėl keliamas klausimas, ar Varšuvos universitetas pagerbs savo įkūrėją, minint 200-ąsias jo įkūrimo metines?.