LT1711 m. Rusijos valdovas Petras I ištekino savo brolio dukrą Aną Ivanovną už Kuršo kunigaikščio Frydricho Vilhelmo Ketlerio. Šiam mirus Petras I įvedė Rusijos kariuomenės korpusą į Kuršo kunigaikštystę idant galėtų išlaikyti joje savo įtaką. Tačiau tai prieštaravo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) interesams. Po Ketlerių dinastijos išmirimo Kuršo kunigaikštystė turėjo būti de jure inkorporuota į ATR. Tuo tarpu ATR ir Saksonijos valdovas Augustas II Saksas turėjo kitokių tikslų. Jis siekė paversti Kuršo kunigaikštystę Vetinų dinastijos tėvonija. Tai turėjo būti įgyvendinta ištekinant Aną Ivanovną už Augusto II sūnaus Maurico Sakso ir paskiriant pastarąjį Kuršo kunigaikščiu. Interesų skirtumai komplikavo Saksonijos, ATR ir Rusijos santykius. 1725 m. Petrui I mirus vėl atgijo viltis, jog ATR atgaus Kuršo kunigaikštystėje kontrolę ir sugebės ją galutinai inkorporuoti. Tuo tarpu Saksonijos valdovo dvare ir toliau buvo brandinama idėja sudaryti Saksonijos–Rusijos dinastinį aljansą Kuršo kunigaikštystėje. Straipsnyje aptariami Saksonijos diplomatiniai žingsniai siekiant įgyvendinti dinastinio aljanso su Rusija sumanymą. Dėmesys telkiamas į Saksonijos pasiuntinio Rusijoje Jeano Le Forto veiklą 1725–1728 m. Šio laikotarpio Saksonijos ir Rusijos diplomatinių manevrų įvertinimas leidžia teigti, jog derybų eiga buvo tiesiogiai susijusi su pokyčiais Europos geopolitinėje erdvėje. Jeano Le Forto pastangos susitarti dėl Maurico Sakso ir Anos Ivanovnos santuokos buvo bevaisės. Šio projekto žlugimas 1729 m. pradžioje jau nekėlė abejonių ir pačiam Le Fortui.