Uwagi na temat ratyfikacji traktatu Grzymułtowskiego na sejmach Rzeczypospolitej w czasach panowania Jana III Sobieskiego

LTPagal Henriko artikulus už diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) buvo atsakingas valdovas ir senatas. Tačiau nuo XVII a. antros pusės, Jono III Sobieskio valdymo laikų, ATR valdovo ir senato teisė vykdyti užsienio politiką buvo palaipsniui varžoma. Jų prerogatyvas vykdyti užsienio politiką stengėsi perimti ATR seimas. Apie tai byloja 1686 m. gegužės 6 d. su Rusija sudarytos „amžinosios taikos“ sutarties, istoriografijoje vadinamos jos sudaryme dalyvavusio Poznanės vaivados Krzysztofo Grzymułtowskio vardu, ratifikavimo ATR seime istorija. Į tai ir telkiamas dėmesys šiame straipsnyje. Remiamasi XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios šaltinių duomenimis. 1686 m. ATR ir Rusijos taikos sutarties sąlygos neabejotinai buvo palankesnės Rusijai. Todėl ATR šios sutarties neskubėta ratifikuoti. Visgi ATR buvo suinteresuota Rusijos parama kovoje su bendru priešu – Osmanų imperija. Dėl to ATR valdovas Jonas III Sobieskis, spaudžiamas senatorių, nenoromis patvirtino sutartį 1686 m. gruodžio 21 d. Tačiau sutartį dar turėjo ratifikuoti ATR seimas. Dėl įvairių priežasčių sutarties ratifikavimo procedūra užtruko. ATR seimas tai padarė gerokai po Jono III Sobieskio mirties, 1710 m. Kelių dešimtmečių „amžinosios taikos“ sutarties su Rusija ratifikavimo istorija ženklina ne tik ATR valdovo ir senato galimybių vykdyti užsienio politiką susilpnėjimą, bet ir kardinalius pokyčius ATR bei Rusijos santykiuose. 1710 m. ATR pozicijos tarptautinėje arenoje buvo pakrikusios, o Rusijos įtaka ATR vidaus gyvenimui ir jos bajorijai buvo smarkiai išaugusi.