Гравіраваны конны партрэт першай паловы XVII ст. як адна з візуальных практык легітымацыі каралеўскай улады ў дынастычным канфлікце Вазаў

LTStraipsnyje analizuojamas graviruotas raitelio portretas XVII a. pirmoje pusėje kaip viena iš vaizdinių karališkosios valdžios legitimacijos praktikų dinastiniame Vazų konflikte. Portretas buvo svarbi naujųjų laikų valdovų komunikacijos priemonė ir tam tikra vizualinės propagandos forma. XVII a. pirmoje pusėje Vazų dinastijos atstovų portretuose atspindėjo jų ambicijos ir politinės programos, taip pat konkurencinė kova tarp katalikiškos šakos valdžiusios Abiejų Tautų Respubliką ir protestantiškos Švedijos karalystėje. Straipsnyje analizuojami Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Žygimanto III Vazos, jo sūnų Vladislovo IV ir Jono II Kazimiero, taip pat Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo ir dukros Kristinos graviruoti raitelio portretai (iš viso 16, chronologinės ribos apima 1609-1650 m.). Juose aiškiai atsispindi valdovų teritorinės pretenzijos (Abiejų Tautų Respublikos šaka pretendavo į Švedijos sostą, o Švedijos šaka į Livoniją), karaliai vaizduojami kaip „miles christianus“ – katalikybės ar protestantizmo gynėjai, gausu alegorijų liudijančių karaliaus autoritetą ir valdžią. Visi to meto valdovų portretai buvo tampriai surišti nusistovėjusių siužetų ir simbolių kanonų, o kai kurie elementai buvo visiškai identiški. Graviruojamas portretas turėjo tikslą atvaizduoti metafizinę pačios monarchijos prigimtį, kurią išreiškią per įvairias alegorijas, ir neatspindėjo valdovų asmeninių, individualių savybių.