Зборы паспалітага рушэння шляхты BKЛ у 1702 г

LTRespublikos šalininkų grupė, kuri paėmė valdžią LDK 1700 m. pabaigoje, jau metus ir daugiau buvo priversta ieškoti priemonių priešintis švedų kariuomenei, kuri šlėktų tarpusavio kovose palaikė Sapiegas. Respublikonų karinės pajėgos buvo ribotos, o švedai 1701 m. pabaigoje sugebėjo užimti Žemaitiją, 1702 m. pradžioje ėmė pulti Varšuvos ir Vilniaus kryptimis, 1702 m. balandį jie užėmė Gardiną, Brestą ir Vilnių. Tokiomis sąlygomis Mykolas Vyšnioveckis, vadovavęs respublikonų karinėms pajėgoms, nutarė mobilizuoti LDK šlėktą, nelaukdamas atitinkamų Žečpospolitos karaliaus universalų. Straipsnyje detaliai nagrinėjamos LDK šlėktos karinės mobilizacijos 1702 m. peripetijos, atskleidžiant atskirų pavietų šlėktos reakcijas, su mobilizavimu susijusių įvykių eigą, o taip pat įsitraukimą į karinius veiksmus prieš švedų kariuomenę. Pateikiama nemažai šlėktų kariaunos dalinių vadovų vardų ir pavardžių. Kaip šaltinių baze daug remtasi Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje saugoma archyvine medžiaga. Mobilizuota šlėktų kariauna lyginant su reguliariąja kariuomene tuo metu jau buvo anachronizmas. Remtis jos kariniu potencialu buvo sudėtinga, tačiau šlėktai tai buvo svarbi tapatumo dalis, demonstruojant lojalumą karaliui ir Žečpospolitai. Šlėktos suvažiavimai dėl mobilizacijos įvyko daugumoje LDK pavietų, tačiau šlėktos karinis aktyvumas buvo menkokas ir nelabai efektyvus prieš švedų kariuomenę. Vis dėlto Sapiegų karinių dalinių atžvilgiu mobilizuoti ginkluotų šlėktų būriai buvo pakankama jėga sėkmingai kovai.