Działania wojenne w Rzeczypospolitej w latach 1700-1713 w świetle pamiętnika Karola Stanisława Radziwiłła
LTStraipsnyje analizuojamos 1700–1710 metų karinės operacijos Abiejų Tautų Respublikoje (ATR), remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko, ATR valstybės ir karinio veikėjo Karolio Stanislovo Radvilos dienoraštyje užfiksuotais atsiminimais. K. S. Radvila buvo ATR valdovo Augusto II rėmėjas. Pirmoji atsiminimų žinutė fiksuoja 1700 m. kovo 25 d. įvykius, o paskutinioji - 1710 m. liepos 15 d. įvykius, kai Rusijos kariuomenė priartėjo prie Rygos ir ruošėsi jos šturmui. Informacija apie Rusijos užgrobtą Rygą yra paskutinė Šiaurės karo žinia, užfiksuota K. S. Radvilos atsiminimuose. Lietuvos Didysis kancleris atkreipė dėmesį į įdomias detales, nors dažniausiai jos buvo bendro pobūdžio, apsiribojančios konkretaus įvykio ar jo padarinių paminėjimu, kurie dažniausiai buvo susiję su pralaimėjimų nuostoliais. Atsiminimuose užfiksuota ir stebėtinų faktų, kurių teisingumu įsitikinti negalima dėl šaltinių trūkumo. Šiuose atsiminimuose iš esmės yra užfiksuota sintezuota, trumpa, komentarų tipo informacija apie 1700–1710 m. karo veiksmus. Daugeliu atvejų K. S. Radvila neignoravo tiesos ir sąžiningai savo dienoraštyje pristatė betarpiškai išgyventus įvykius. Kai kurias faktines klaidas identifikuoti įmanoma tik susipažinus su konkrečiais istoriniais įvykiais. Datavimo klaidas dienoraštyje galėjo lemti korespondencijos vėlavimas. Ranka rašytų K. S. Radvilos atsiminimų analizė suteikia autentiškų žinių apie Šiaurės karo 1700–1713 m. karinę kampaniją, jos galėtų būti vertinamos ir platesniame kontekste.
