Нясвіжскі замак у Вялікай Паўночнай вайне (1700-1721 гг.)

LTStraipsnyje analizuojama Nesvyžiaus pilies vaidmuo Didžiojo Šiaurė karo metu (1700-1721). Nuo XVI a. pabaigos iki švedų kariuomenė atžygiavimo 1706 m., Nesvyžiaus pilis buvo viena iš geriausiai gynybinių įtvirtintų visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Gynybai buvo pradėta ruoštis 1702 m., kuomet sutelktos didelės amunicijos ir ginklų atsargos, iškastas apsauginis pylimas ir įrengti papildomi įtvirtinimai, sukauptos maisto atsargos. 1706 m. kovo 23 d. dalis Švedijos kariuomenė pasirodė prie Nesvyžiaus, o gegužės 20 d. atvyko karinėmis pergalėmis pagarsėjęs Švedijos karalius Karolis XII, kuris įteikė tvirtovės gynėjams ultimatumą. Buvo pareikalauta visiškos kapituliacijos, šturmo atveju pagrasinta išžudyti ir pakarti visus gynėjus, o tvirtovę, miestą ir bažnyčias paversti pelenais. Žymioji Radvilų tvirtovė kapituliavo net nemėgindama gintis. Pagrindine šios kapituliacijos priežastimis buvo tvirtovės gynėjų žema kovinė dvasia, kuri dar labiau sumenko po Lechovičių tvirtovės kapituliacijos, Rusijos kariuomenės pralaimėjimo prie Klecko ir paties Švedijos karaliaus Karolio XII atžygiavimo prie Nesvyžiaus sienų. Visgi, nors gynėjai ir būtų parodę išskirtinę kovinę dvasią, Nesvyžiaus tvirtovė ilgai atsilaikyti nebūtų galėjusi. Po kapituliacijos Karolis XII įsakę Nesvyžiaus tvirtovę ir rūmus sugriauti. Nepaisant sunkų sąlygų, jau 1707 m. pradžioje buvo pradėti kai kurie tvirtovės, o1712 m. rezidencijos atstatymo darbai. Intensyviausi darbai vyko 1714-1718 m., o 1718 m. pilis jau buvo pritaikyta priimti kunigaikščio dvarą.