Spory w dowództwie armii polsko-litewskiej w Inflantach w latach 1600-1602

LTStraipsnyje aptariami Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės komunikacija 1600–1602 metų Livonijos karinės kampanijos metu. Pirmasis karo planas buvo parengtas 1600 m. kovo mėnesį Varšuvoje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza, Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas, Lietuvos didysis kancleris Leinas Sapiega, Vendeno vaivada Jürgenas von Farensbachas. Tačiau jau po mėnesio tapo aišku, kad pirminis karo plano įgyvendinimas neįmanomas dėl lėšų trūkumo. Gegužės mėnesį išryškėjo pavojus pietinėms Karūnos sienoms, todėl Zigmantas Vaza Lenkijos didįjį etmoną Janą Zamoiskį ir K. Radvilą Perkūną pasiuntė į Podolę. Tačiau jau birželio pradžioje įsakymas buvo atšauktas. Tarp valdovo ir K. Radvilos Perkūno ryškėjo nesutarimai. Etmonas tikėjosi jo padėties sustiprinimo, tuo tarpu valstybės finansai to padaryti valdovui neleido. K. Radvila Perkūnas buvo nepatenkintas skiriamų lėšų skirtumu Jürgeno von Farensbacho ir jo paties karinių dalinių išlaikymui. Nesusipratimus sąlygojo ir įsakymai Lietuvos totoriams bei valdovo abejonės dėl K. Radvilos Perkūno buvimo Livonijoje. 1601 m. K. Radvila Perkūnas su J. K. Chodkevičiumi ir sūnumi Jonušu sumušė Švedijos kariuomenę Latvijoje ties Kuoknese, išvadavo Cėsių pilį ir išvijo švedus iš Vidžemės. Daugiau jis Livonijoje nekariavo, nes evangelikų reformatų nekentęs Zigmantas Vaza jį pakeitė Lenkijos didžiuoju etmonu J. Zamoiskiu. Chronologiškai tiksliai aprašomas politinis ir karinis 1600–1602 m. fonas, aiškinamos valdovo ir karinių vadų nesutarimų priežastys bei jų pasekmės. Karo vadų nesutarimai neigiamai paveikė 1600–1602 m. karinę kampaniją, skatino kariuomenės dezintegracijos procesus.