Права i справа смяротнага пакарання Міхала Валадковіча ў 1760 г

LTStraipsnyje analizuoja 1760 m. mirties bausme nuteisto Michailo Volodkevčiaus byla. 1760 m. vasario 1 d. Minsko deputatas Michailas Volodkevičius įsiveržė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo rūmus ir užsipuolė tribunolo maršalkos pavaduotoją Michailą Marikonį. Konflikto metu Volodkevičius išsitraukė kalaviją ir sužeidė maršalo pavaduotoją, taip pat nukentėjo Lydos deputatas Juozapas Dluskis ir Besto deputatas Antanas Tavianskis. Toks užpuolimas nuskambėjo po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sukėlė didelį didikų pasipiktinimą, kurie reikalavo nedelsiant teisti nusikaltėlį. 1760 m. vasario 12 d. Volodkevičiui paskirta mirties bausmė. Tyrimas rodo, kad priimant galutinė sprendimą Volodkevičiaus byloje buvo padaryti keli teismo proceso pažeidimai. Visų pirma, tikėtina, kad nuosprendis buvo priimtas teisėjų balsų daugumos teise. Taip pat buvo padaryti ir kiti teismo proceso pažeidimai. Iš kurių svarbiausia tai, kad nagrinėjant bylą nebuvo paskirtas atsakovui advokatas, turėjęs pasirūpinti gynyba, o ieškovas nebuvo nušalintas nuo užimamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo maršalkos pavaduotojo pareigų. Tikėtina, kad šie pažeidimai suteikė pagrindą Radvilų šalininkams abejoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo nuosprendžio teisėtumu. Visgi, karaliaus dvaras ir didikų grupuotės nebuvo suinteresuotos eskaluoti konfliktą ir siekė visas puses tenkinusio kompromiso, todėl nepaisė teismo proceso ir nuosprendžio priėmimo pažeidimų.