Грамада ў сельскім судаводстве ў Беларусі XVI-XVIII стст

LTFeodalizmo epochoje vienas svarbiausių kaimo bendruomenių funkcionavimo rodiklių buvo jų narių reikalus nagrinėdavusių teismų egzistavimas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) egzistavo trijų rūšių teismai, nagrinėdavę kaimo bendruomenių narių bylas: kuopos, kaimo bendruomenių ir dvaro teismai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas kuopos ir kaimo bendruomenių teismų funkcionavimas LDK teisminėje sistemoje. Remiamasi XVI–XVIII a. šaltinių duomenimis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog XVI a. antroje pusėje kuopos teismas buvo įtrauktas į LDK valstybinę teismų sistemą, šio teismo veikla buvo reglamentuota. Tiriamuoju laikotarpiu kuopos teismas nebuvo vien tik kaimo bendruomenių teismas, jame galėjo būti nagrinėjamos ir kitų socialinių sluoksnių atstovų bylos. Šį teismą buvo galima rengti ne tik valstybinėse, bet ir privačiose bei dvasininkų valdose. Kaimo bendruomenių teismai nagrinėdavo tik konkrečios bendruomenės narių ginčus ir būdavo šaukiami tik tais atvejais, kai bylos nesiimdavo nagrinėti kuopos ar dvaro teismai. Yra žinoma, jog kaimo bendruomenių teismų veikla nebūdavo pastovi, jie veikiausiai būdavo šaukiami retai. Šie teismai remdavosi nusistovėjusiomis vietos tradicijomis, nagrinėdavo nesudėtingas, nekriminalinio pobūdžio bylas. Tendencinga, jog kaimo bendruomenių teismų veikla dabartinės Baltarusijos teritorijoje nebūdavo fiksuojama raštu, sprendimai būdavo išsakomi tik žodžiu. Dėl to apie šių teismų veiklą XVI–XVIII a. išlikę gerokai mažiau duomenų nei apie kuopos teismus.