Prawo w wojnie domowej na przykładzie konfliktu tzw. republikantów z Sapiehami

LTBajoriškoji Abiejų Tautų Respublika (ATR) buvo demokratinė valstybė, kadangi jos teisinė sistema buvo nulemta bajoriškosios visuomenės valios ir gynė jos interesus valdžios atžvilgiu. Tačiau yra teigiančių, jog ATR visgi buvo anarchistinė valstybė. Tokį požiūrį lemia tai, kad ATR teisines normas būdavo sunku įgyvendinti realybėje. Išties, įtakingesni ir galingesni bajorai galėjo nepaisyti teisinių normų ir siekti savo tikslų prievarta. Straipsnyje tiriama, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorija laikydavosi teisinių normų. Dėmesys telkiamas į XVII–XVIII a. sandūros laikotarpį, kuomet įtakingiausia tuo metu LDK didikų Sapiegų giminė kovojo dėl valdžios su „respublikonų“ grupuote. Remiamasi XVII–XVIII a. sandūros šaltinių duomenimis. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, jog LDK bajorai būdavo linkę kaltinti savo priešininkus teisinių normų nesilaikymu, kaitalioti šias normas pagal savo poreikius. Dėl to paties LDK bajorai be ATR valdovo žinios rengdavo atskirus nuo Lenkijos suvažiavimus, taip pažeisdami LDK ir Lenkijos unijos susitarimą. Galima daryti prielaidą, jog 1697–1709 m. vykęs Sapiegų konfliktas su „respublikonais“ ir kiti įvykiai skatino LDK bajorus mažiau gerbti ATR teisines normas ir labiau pataikauti Rusijos interesams. Tuometiniame LDK politiniame gyvenime galima įžvelgti anarchijos bruožų ir kelti klausimą, ar ATR vis dar buvo demokratinė valstybė. Sapiegų giminė per konfliktą su „respublikonais“ prarado vyraujančias pozicijas LDK, tačiau naujai iškilęs elitas nesugebėjo atkurti ankstesnės pagarbos teisės viršenybei.