Вена і вяноўны запіс у прававой практыцы ВКЛ

LTŠeimos teisė LDK įstatymų leidyboje ėmė formuotis XIV a. Vienas iš dalykų, įtvirtintų įstatyminiuose aktuose, buvo našlės statusas, o su tuo susijusi ir atkraičio (veno) teisė. Atkraitis (vena) ir atkraičio įrašas LDK teisinėje praktikoje – tokia yra šiame straipsnyje nagrinėjama problematika. Atkraičio norma buvo įtvirtinta 1529 m. Lietuvos Statute bei įvairiuose įstatyminiuose aktuose. Be to, iškilus teismuose su tuo susijusiems klausimams, buvo remiamasi ankstesnių bylų sprendimo praktika. Straipsnyje nagrinėjama daug su atkraičiu susijusių konkrečių atvejų siekiant atskleisti kaip teisinės normos buvo realizuojamos praktiškai. Jos buvo suformuluotos nepakankamai preciziškai, kas neretai vedė į teisminius ginčus. Iki XV a. atkraičio instituto genezę sunku tirti dėl rašytinių šaltinių trūkumo, be to, tuo metu santuokinių ryšių apiforminimas įprastai vyko žodine forma. Nuo XV a. privačių teisinių dokumentų skaičius didėja, atitinkamai ir atkraičio įrašų skaičius. Straipsnyje atskiruose jo skyriuose nagrinėjama: atkraičio teisinė problematika iki 1529 m. Lietuvos Statuto; atkraitis teisinėje praktikoje laikotarpiu tarp 1529 ir 1566 m. Statutų; atkraitis periodu tarp 1566 ir 1588 m. Statutų; atkraitis ir atkraičio užrašai po 1588 m. Lietuvos Statuto priėmimo; nekilnojamas turtas, su kuriuo atkraitis buvo raštu susiejamas bei įrašų faktinės peripetijos; papildomos žinios atkraičio įrašuose; atkraičio išmokėjimas. Straipsnio gale įdėta autorės sudaryta lentelė „Gardino pavieto atkraičio įrašai laikotarpiu tarp 1566 ir 1588 m. Statutų“ su atkraičio įrašų pavyzdžiais.