Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įtaka nusikalstamumui: kriminalistinė analizė

LTStraipsnio autoriai tęsia diskusiją apie neigiamas pasekmes, kurias sukelia neapgalvota ginklų apyvartos reguliavimo sistema Lietuvoje, atkreipia dėmesį į vartojamų sąvokų nekorektiškumą, neatitikimą kriminalistinėje ginklotyroje priimtų kriterijų. Aptariama dar viena rimta problema - požiūris į ginklų įsigijimo, laikymo ir nešiojimo liberalizavimą, neatitinkantį ES teisės aktams. Autorių nuomone, tobulinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, būtina ne tik atsižvelgti į kriminalistikos rekomendacijas, bet vertinti jį kaip galintį turėti (ir turintį) pakankamai potencialų kriminogeninį turinį. Todėl tobulinimo procese būtina atsižvelgti į reikalavimus, kurių reikia laikytis aiškint ir vertinant įstatymo kriminogeniškumą bei įstatymo ar atskirų jo nuostatų tinkamumą.

ENThe authors continue the discussion of the negative effects caused by the reckless arms trading regulatory system in Lithuania, draws attention to the impropriety of used definitions and discrepancy to the criminalistic ballistics criteria. Another essential problem, which the author stayed at is the emerging position on the liberalisation of the weapon acquisition, storage and carrying that is dissonant with EU legislation. The authors argue that it is necessary to improve the Law of Arms and Ammunition Control not only in line with criminalistic recommendations, but also treating it as likely to have (and having) sufficient potential criminogenic content. The legislator must take into account the requirements to be met for the detection and evaluation of law criminogenic potential, as well as the decsion on the Laws’ (or its separate provisions) eligibility.