LTKlaipėdos miesto teritorijos plėtra turi neigiamų padarinių. Darbo tikslas – išanalizuoti miesto plėtros daromą poveikį kraštovaizdžiui. Pagrindiniai tikslai: atkleisti gyvenviečių zonų pasikeitimus nuo 2005 iki 2013 m.; numatyti galimą gyvenviečių plėtrą iki 2020 m.; įvertinti plėtros poveikį Klaipėdos miesto ir priemiesčių raidai. Pasirinkti keli metodai, teikiantys tikslius duomenis apie urbanizacijos procesus: GIS, matematinis ir statistinis. Grafinė ir statistinė teritorijos tyrimo analizė atskleidė tikrąjį Klaipėdos miesto išplitimo į priemiesčio rajonus mastą. Urbanizacija daro poveikį gyventojų mobilumui, todėl privalu keisti transporto sistemą ir infrastruktūrą, užtikrinti miesto ir kaimo tęstinumą, kurti ekologiškesnę miesto aplinką. Svarbu galvoti apie automobilių alternatyvas, nes susisiekimas tarp Klaipėdos miesto ir priemiesčių yra ribotas. Tyrimo rezultatai rodo, kad Klaipėdos atvejis nėra išimtis. Susiduriame su sparčiu miestų plitimu, kuris neigiamai veikia regionų kraštovaizdį ir ergonomiką, socialinius, ekonominius ir psichologinius veiksnius. Gyventojai keliasi į žaliąsias ir poilsio zonas priemiesčiuose, palikdami ištuštėjusius miestus. Žinios apie miestų plėtimosi kryptis leidžia numatyti žemės naudojimo scenarijus ir padeda miesto planuotojams atskleisti gyventojų poreikius. Analizė atskleidžia, kokių priemonių nebuvo imtasi, siekiant išvengti miesto plitimo ir tuštėjimo. Atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos miesto ir gyvenviečių planavimo dokumentuose svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir klimato kaitos prognozės.