Dvasininko ir Antakalnio klebono Vincento Leguso (1876-1963) susirašinėjimas su Romos Celijaus kalvos Šv. Grigaliaus vienuolynu 1910-1914 m.

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dvasininko ir Antakalnio klebono Vincento Leguso (1876-1963) susirašinėjimas su Romos Celijaus kalvos Šv. Grigaliaus vienuolynu 1910-1914 m
In the Book:
Lietuva - Italija : šimtmečių ryšiai / sudarytoja Daiva Mitrulevičiūtė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. P. 654-663
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Dvasininkai; Kamalduliai; Kamenduliai; Katalikų bažnyčia; Korespondencija; Vilnius; Vincentas Legusas; Camaldolese; Catholic Church; Clergy; Correspondence; Vilnius; Vincentas Legusas.
Keywords:
LT
20 amžius; Dvasininkai / Clergy; Kamalduliai / Camaldolese; Katalikai. Katalikų bažnyčia / Catholics. Catholic Church; Korespondencija; Vincentas Legusas.
EN
Camaldolese; Correspondence.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas Antakalnio klebono Vincento Leguso (1876-1963) susirašinėjimas su Romos Celijaus kalvos Šv. Grigaliaus vienuolynu 1910-1914 m. Legusas gimė 1876 m. Alytuje, 1899-1904 m. mokėsi Romos kunigų popiežiškoje seminarijoje, 1906 m. išvyko iš Italijos ir tęsė dvasininko tarnystę Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Antakalnyje (Vilniuje). Tikėtina, kad Legusas užmezgė ryšius su šiuo vienuolynu studijų Romoje metu, tačiau tikslių duomenų nežinoma. Iš viso išliko 16 laiškų, kuriuose buvo perduodamos Antakalnio parapijos tikinčiųjų intencijos už mirusiuosius, prašoma už juos laikyti „grigališkasias mišias“ (vad. „trisdešimtinėmis“), kartais prašoma atsiųsti smulkių religinių reikmenų („Viešpaties vainiką“, „Agnus Dei“). Laiškuose esama trumpų pavardžių sąrašai, kuriuose išvardyti mirusieji arba dar gyvi žmonės, pageidavę tokių mišių po savo mirties. Iš viso laiškuose minimi 68 asmenys, iš jų 13 tuo metu buvo jau mirę (straipsnyje pateikiamas visas sąrašas), daugiausia moterys, dominuoja lenkiškos kilmės pavardės, nors esama lietuviškų ir rusiškų. Leguso laiškų išlikimas rodo, kad apie naujausių laikų Lietuvos galima rasti ir nedideliuose Vakarų Europos archyvuose, priklausančiose institucijose, kurios iš pirmo žvilgsnio su lietuviška tematika tiesiogiai nesusijusios. Matome, kad katalikų religija buvo grįsti glaudūs Italijos ir Lietuvos ryšiai nuo XIX a. pab. iki Didžiojo karo.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64514
Updated:
2019-03-13 14:13:49
Metrics:
Views: 15
Export: