Italija Teofilės Konstancijos Radvilaitės-Moravskos 1773-1774 m. kelionės dienoraštyje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Italija Teofilės Konstancijos Radvilaitės-Moravskos 1773-1774 m. kelionės dienoraštyje
In the Book:
Lietuva - Italija : šimtmečių ryšiai / sudarytoja Daiva Mitrulevičiūtė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. P. 338-358
Summary / Abstract:

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir bajorai keliauti į Italiją pradėjo XVI a. Vėliau, XVII-XVIII a., garsūs Italijos universitetai ir šventosios vietos Romoje ar kituose Italijos miestuose traukė vis daugiau Abiejų Tautų Respublikos piliečių. Tad kultūrinių ryšių su šia šalimi ir pavienių keliautojų įspūdžių Italijoje temos ne kartą buvo nagrinėjamos istoriografijoje - tiesa, daugiausia Lenkijos mokslininkų. Jų darbuose dažnai naudojama kelionių užrašų, dienoraščių, aprašymų ir pan. medžiaga. Iš pradžių funkcionavę kaip populiarus rankraštinės knygos tipas, tokie kūriniai tapo ne mažiau populiaria spaustuvių produkcija, žinoma Europoje nuo XVI a. - kelionių aprašymai buvo spausdinami šimtais. Šie leidiniai atliko ne tik informacinę, bet ir vertybinę funkciją, o autoriai, išreikšdami savo santykį su pasauliu, naudojo bendrą su kitomis literatūrinės prozos rūšimis ženklų sistemą. Tokie šaltiniai, jungiantys literatūrinio kūrinio, geografinės literatūros ir istorinio dokumento elementus, atskleidžia įvairius aspektus: autoriaus pasaulėžiūrą, švietimo ir auklėjimo modelius, keliavimo kasdienybės istoriją. Juos pasitelkus tyrinėjamos svetimo ir svetimumo sampratos6, tautinių stereotipų formavimasis ir dauguma kitų temų, susijusių su istorine geografija, sociologija, antropologija ir pan.Šiame straipsnyje pristatomi Teofilės Konstancijos Radvilaitės-Moravskos (1738-1818), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės bei Pranciškos Uršulės Višnioveckytės dukters, 1773-1774 m. kelionės po Europą užrašai. XVIII a. kelionių aprašymų kontekste tai gana išskirtinis kūrinys. Pirmiausia todėl, kad autorė buvo moteris. Antra, tai bene vienintelis kūrinys, kuriame Italijai skiriama tiek daug vietos, aptariama labai įvairaus pobūdžio tematika: Italijos vaizdinį XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje nagrinėjusi Malgožata Eva Kovalčyk (Małgorzata Ewa Kowalczyk) teigia, kad „ligi šiol nežinoma kitų tokių plačių ir įvairialypių to krašto aprašymų“. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas, tačiau Lietuvoje mažai žinomas T. K. Moravskos kūrinys buvo publikuotas Vroclave, jis yra sulaukęs nemažai Lenkijos mokslininkų dėmesio. Šiame straipsnyje pristatysime siauresnį T. K. Moravskos kelionės fragmentą - Italijos ir jos gyventojų vaizdinius: ne tik seksime kelionės geografiją, bet ir mėginsime atsakyti į klausimus, kokiems kelionėje patirtiems įspūdžiams skiriama daugiausia vietos; ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikės užrašuose pateikiama informacija yra tipiška, ar autorė fiksuoja savitą paveikslą. Todėl T. K. Moravskos išryškintos kelionės detalės bus pristatomos ir platesniame kontekste. [Iš straipsnio, p. 329-340.]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64494
Updated:
2022-01-13 16:29:44
Metrics:
Views: 53
Export: