Antikinės romėniškosios kultūros atspindžiai Lietuvos archeologijoje

LTStraipsnyje aptariamos archeologinių dirbinių grupės, vertintinos kaip romėnų kultūros materialiniai atspindžiai, naudoti tolimų Baltijos jūros rytinių pakrančių gyventojų. Dabartinę Lietuvos teritoriją pasiekė romėniškos įtakos. Tai ne tik įvežtiniai romėniški daiktai, daugiausia segės ir monetos, bet ir tam tikros žirgo aprangos idėjos, papuošalų mados. Kalbant apie žirgo aprangą, galima įžvelgti gana artimas romėniškų lunulų (kamanų) ir baltiškų pusmėnulio formos kabučių sąsajas. Vienu metu ir romėnai, ir baltai gamino ažūrines kamanų detales. Tai tarsi liudytų tiesioginį baltų ir romėnų raitelių susidūrimą. Lietuva nėra ta Barbaricumo dalis, kurioje būtų rasta įvairiapusiškai turtingo romėnų importo. Vis dėlto tam tikri žirgų aprangos panašumai leidžia teigti bent buvus komunikacinį-informacinį kanalą tarp Romos imperijos ir baltų žemių, kuriuo atkeliavo romėniško raitelio ekipuotės mados. Romėniškos segių su tutuli formos įtakos ryškiausiai matomos ankstyvuosiuose Vakarų Lietuvos smeigtukuose ir segėse. Vėlyvesnės jų formos, ypač puošyba, turi sąsajų su Vidurio Vokietijoje randamomis segėmis. Barbaricumo erdvėje klajojo panašios idėjos. Germaniškų ir baltiškų segių bei smeigtukų puošyba mėlyno stiklo akutėmis liudija rytų germanų ir baltų dabartinėje Lietuvoje sąveiką. Tačiau labai įdomu, kad tuo pat metu, III a. po Kr., mėlyno stiklo puošyba buvo būdinga ir romėnų gaminiams. Visi pateikti radinių pavyzdžiai rasti vakarinėje Lietuvos dalyje ir datuojami vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu. Greičiausiai tai liudija, kad tolimų kraštų įtakos į Lietuvos teritoriją daugiausia atkeliavo jūros keliais.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Gintaro kelias; Kultūra; Kultūrinė įtaka; Prekyba; Roma; Romos imperija; Senasis geležies amžius; Archeology; Cultural influence; Culture; Early Iron age; Lithuania; Roman Empire; Rome; The Amber Road; Trade.