Romėniško importo daiktų chronologija ir kartografija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Romėniško importo daiktų chronologija ir kartografija
In the Book:
Lietuva - Italija : šimtmečių ryšiai / sudarytoja Daiva Mitrulevičiūtė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. P. 85-90
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; I-ojo tūkstantmečio istorija; Importas; Monetos; Papuošalai; Romėniškasis geležies amžius; Romėniškojo importo daiktai; Romėniškojo importo periodizacija; Segės; Stiklo karoliai; Archaeological finds; Archaeology; Brooches; Coins; Glass beads; Import; Lithuania; Ornaments; Periodisation of Roman imports; Roman Iron Age; Roman imports; The history of Ist millenium.
Keywords:
LT
Archeologiniai radiniai / Artefacts; Importas; I-ojo tūkstantmečio istorija; Monetos; Papuošalai; Romėniškasis geležies amžius; Romėniškojo importo daiktai; Romėniškojo importo periodizacija; Segės; Stiklo karoliai.
EN
Brooches; Glass beads; history of Ist millenium; Import; Ornaments; Periodisation of Roman imports; Roman imports; Roman Iron Age.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama romėniško importo aisčių (baltų) gentims daiktų chronologija ir geografija. Lietuvos archeologijos paminkluose aptikta įvairių romėniško importo daiktų – segių, indų, monetų ir kita. Remiantis radiniais nustatyti tam tikri aisčių ir romėnų prekybinių ryšių etapai, ryšių pagyvėjimas ir susilpnėjimas. Pradiniu etapu laikomi I a. pirmieji dešimtmečiai, kurį liudija dvi segės. Antrasis etapas apima I a. vidurį ir antrąją pusę - aptikta gana daug bronzinių sparninių segių, stiklo ir emalio karolių, daug bronzinių-žalvarinių ir sidabrinių monetų. Šiuo etapu nusistovėjo nuolatiniai imperijos provincijų ir baltų genčių ryšiai vadinamuoju Gintaro keliu. Trečiasis etapas apima 96-253 m., o jį geriausiai reprezentuoja numizmatikos medžiaga. Lietuvos teritorijoje rasta 17 romėniškų monetų lobių ir daug pavienių monetų. Daugiausia rasta imperatorių Antoninų (96-192 m.) laikotarpio monetų. Šiuo etapu į Lietuvos teritoriją masiškai buvo įvežama romėniškų monetų, kurios leido susiformuoti papročiui dėti jų į kapus, taip pat buvo užmegzti tiesioginiai ryšiai ir su rytinėmis imperijos provincijomis. Trečias etapas yra baltų ryšių su imperija klestėjimo metas. Ketvirtasis etapas apima III a. antrąją pusę – V a. pradžią, kuomet susilpnėjo prekybiniai ryšiai. Radinių topografija rodo, kad dauguma importo daiktų aptikta Vakarų Lietuvos pajūryje (Klaipėdos, Palangos ir Šilutės apylinkėse), antra dirbinių paplitimo sritis – Vidurio Lietuva (Kauno apylinkės), trečia – Vidurio ir Rytų Žemaitija (Raseinių, Kelmės ir Telšių raj.).

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64479
Updated:
2019-03-13 14:11:03
Metrics:
Views: 14
Export: