Baltijos gintaras vėlyvajame bronzos amžiuje Šiaurės Rytų Italijoje : apdirbimo centrai ir prekybos tinklai

LTItalijos teritorijoje rastų gintaro dirbinių kilmė XIX a. antroje pusėje tapo mokslinių diskusijų objektu. Vieni mokslininkai teigė, jog šis gintaras baltiškos kilmės, o kitų nuomone, gintaras galėjo būti gautas iš vietinių telkinių. Pirmoji hipotezė buvo papildyta 1925 m. Chosė Marijos De Navaro suformuluota gintaro kelių teorija. Vėlesni archeologiniai tyrimai patvirtino, jog tokie keliai iš tiesų egzistavo, jie vedė į Šiaurės Rytų Italiją. Straipsnyje siekiama aptarti naujausius šiame regione rastus gintaro dirbinius ir jų tyrimus, įvertinti gintaro apdirbimu išsiskyrusios Kampestrino vietovės tyrimus ir atkreipti dėmesį į mokslines problemas, susijusias su gintaro keliais. Turimi duomenys leidžia teigti, jog gintaras būdavo įvežamas į Italijos teritoriją žaliavos pavidalu ir vėliau apdirbamas Egėjo regione ar rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje bent jau nuo XIV a. pr. Kr. Viduriniame bronzos amžiuje Baltijos gintaras neabejotinai pasiekė Italijos regioną Apuliją. Tai buvo viena svarbiausių prekių, traukusių pirklius iš rytinių Viduržemio jūros pakrančių. Seniausia žinoma Baltijos gintaro apdirbimo vieta Viduržemio jūros regione yra Kampestrinas, kuriame rasta sagų ir karoliukų. Tiriant į Šiaurės Italiją vedusius Baltijos gintaro kelius iki šiol aktualus klausimas, kodėl šie keliai ėjo per Alpių kalnus. Tikėtina, kad čia gintaras būdavo išmainomas į vietos varį, kuris buvo reikalingas metalo žaliavų stokojusiems Baltijos kraštų gyventojams.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Baltijos gintaras; Bronzos amžius; Dirbiniai; Gintaro kelias; Gintaro žaliava; Kampestrinas; Komunikacinės linijos; Prekybos istorija; Vėlyvasis bronzos amžius; Amber Road; Archaeology; Artefacts; Baltic Amber; Bronze Age; Campestrin; Italy; Late Bronze Age; Lines of communication; Raw amber; Trading history.