Ar būta Čiurlionių poros pastangų inicijuoti "Jaunąją Lietuvą"?

LTMikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė savo publicistine ir menine veikla paskatino jauniesiems nacionaliniams kultūros sąjūdžiams būdingų reiškinių adaptaciją lietuvių visuomenėje, nevartodami „Jaunosios Lietuvos“ sąvokos. Aiškinantis to priežastis, aptariama, kieno ir kokia reikšme XX a. pradžioje minėtoji sąvoka vartota, apžvelgiama, koks buvo Lenkijoje studijavusių modernių lietuvių santykis su „Jaunosios Lenkijos“ judėjimu. Daroma prielaida, kad kultūros gyvenimo sąlygomis, susiklosčiusiomis XX a. pradžios Vilniuje, grupės iniciatyvų imdavosi du panašioms pasaulėžiūrinėms ir estetinėms vertybėms pritariantys asmenys. Bendros Čiurlioniu poros knygos Lietuvoje (1910) ankstyvojo modernizmo gairės siejamos su jų studijų metų kultūrinėmis patirtimis. Čiurlionio plastinė kūryba regima kaip ryškiausias lietuvių estetinės savimonės ugdymo veiksnys, paskatinęs susiburti ankstyvajam modernizmui angažuotą grupę, kuri buvo susijusi su „Čiurlionio kuopos“ veikla, aplink leidinį Pirmasai baras (1915).